Taigi, kartą ėjau namo iš mokyklos ir kaip visada likus kokiems 100 metrų iki namų užsimaniau į tualetą. Paprastai, jeigu mokykloje nueinu, grįžtant taip žiauriai nesinori, tačiau tą kartą buvo kitaip
. Taigi ėjau jau palei savo namą ir vos besilaikiau neapsišlapinus. Pasukus į kairę- laiptai, kuriais užlipus ir pasukus į kairę vėl (
)jau mano laiptinė. Taigi pradedu lipt laiptais tik staiga jaučiu, kad nebegaliu daugiau išlaikyt. Greit atsisėdau ant laiptų. Ačiū Dievuj, žmonių nebuvo, nes kapas būtų. Tai vat, sėdžiu ant laiptų, negaliu atsistot, nes privaryčiau į kelnes, ir taip jaučiu- pradeda bėgt. atsistoju, žiūriu, balutė
galvoju 'o šūdas' . Bet daugiau nebeišlaikiau ir bestovint 'apsimyžau' iki galo. Nu ką nuvariau namo, nuvariau į dušą, prisisiotas kelnes ir truputį apvarytą megztinį paslėpiau maiše kažkur giliai spintoj, juk nedėsiu prisisiotų rūbų į skalbinių krepšį, kad mama pamatytų.
Nu o istorija baigėsi taip, jog mama be mano leidimo ėmėsi tvarkyt mano spintą ir... spėkit ką rado !! Ogi mano kelnes ir megztinį !! Neįsivaizduojat kokia gėda tada mane apėmė pagalvojus, jog ji RADO ir išmetė plaut. Bet nė karto apie tai neužsiminė.
žiauroka buvo... tikiuosi dagiau taip nepasikartos.
o buvo taip...draugavau su vaikinu, buvau jauna ir nepatyrusi.. vienu zodziu, nesupratau dar gyvenimo, nemokejau kovoti uz save garsiai..
tai gi, mao vaikinas jau mokesi toli nuo manes, ir kai susitikdeavom, budavo kartu, kad jam parasydavo kazkokia...