nu va
neseniai atsvenciau savo 16 gimsiuka...ir prisiminiau viena istorija... sedim su drauge ant suoliuko parke... geriam cococola, plepam.... ji pradejo pasakoti apie toki vaikinuka(isimilejo
as klausau, klausau..... ir ziuriu: uz drauges stovi vaikinukas... isiziuriu... o dieve! cia gi tas apie kuri drauguze pasakoja. as jai visokiais zenklais rodau, kad atsisuktu. uzsiciauptu, ar bent pakeistu tema.... o ta toliau kalba... dar pasake kad ji laaabai ji myli. pasiziurejau i ta vaikinuka... stovi paraudes. kai drauge baige pasakoti, vaikinukas sako:
- labas Migle(mano drauges vardas Migle)
-labas Justai....ka?! tu c...ci...cia?! ar jau seniai stovi?????!!!!!!!!!!!!
-pakankamai seniai kad viska izgirsciau....
Migle israudo ir pradejo gaudyti ora.
as sakau:
- amm...... labas Andriau....klausyk, nepyk, bet mes su Migle turim eiti. ok?
- ok. pasimatysim rytoi, Migle!
Migliuska nieko neatsake tik griebe mane uz rankos, ir nukure kaip igelta.
Kita diena mokykloi per pertrauka Migle man papasakojo, kad Justas pasiule jai draugauti. ji aisku sutiko....
tai va.... dabar sedziu ir galvoju. kad pirmiausia pasakyti kad isimilejai reik pasakyti tam, ka isimilejai.dabar sedziu ir jokiuosi kai prisimenu migles veido israiska....
Nuvariau as i sokius, i musu nukvakusia miesto chulturke. Lieva ten, ne lieva, bet pasidazyt reikia. Sokiuose megstu pasiraivyt biski, tai vos uzejus pro duris, mano pazistami didzejai pradejo mane ragint " Oooo, Drugeli, nu pavaryk dabar". As gi visa...