|
|
|
. Imam bet kokį nevisai ploną popieriaus lapą (mano matytu atveju buvo panaudotas sąsiuvinio viršelis), dydį renkamės pagal stiklinę - tuoj suprasit kodėl. Taigi ant puspilnės stiklinės viršaus dedam tą lapą ir staigiai apversdami stiklinę su visu lapu dedam ant stalo dugnu į viršų, tada greit (geriausia prilaikydami pačią stiklinę) ištraukiam lapą. Taigi turim stiklinę su arbata, bet negalim jos pakelti nuo stalo, neišpildami arbatos... Galit pabandyt įrodyt šį faktą prikolo esmės nežinančiam pašaliečiui 
Aišku, pakelt stiklinės nebandom, o tik tyliai pasišalinam iš įvykio vietos. Galima pokštaut ir su daug tokių stiklinių vienoj valgykloj, ant kelių stalų iškart.
|
|
|
Man panasiai yra buve nutike kaip ir Kristinai,tik nereikejo man klaidziot po miskus ar panasiai,man buvo kur skaniau...Taigi draugavau su tokiu vaikinu,kuris pats mane sumedziojo,o ne as ji.Jis man tikrai patiko,bet jis turejo viena minusą-netesejo...
Krc buvo taip. Nuvarem mes cia pries kokius penkis metus i Palanga. Buvom penki baxurai ir trys panos. Kadangi buvom tik baige mokykla, tai babkiu ne per daugiausia. Kad per daug neisleist plotui ir kad daugiau liktu alui, mes pasistateme palapines ratu ir...
ne mano pasakojimas o draugo. Draugas vaziavo troleibusu ir kjp visada neturejo biletelio ir kaskaip visada papuldavo tam paciam kontroleriui,na ir ta karta papuole,priejo tas pats kontr. ir klausia ar turi bileteli na o jis: kaip visada! -tada uzmokekit...
Tai vat,gal cia ir nelabai juokingas ivikis, taciau tada mes luzom, kaip niekad.Buvom gal antroj- trecioj klasej.Vaziavom pries mokslu pabaiga i exkursija, tik nepamenu kur.Sustojom uzkasti, ir pasivaikscioti prie kazkokiu griuvesiu.Vaiksciojam, vaiksciojam...
Zinot..kartais ir man issipasakot reikia..zn ne vitea tokiem pasakojimam..bet..issikalbet noriu..nebus jokiu paselusiu nuotykiu..ir ryslaus kurinio..jei evrtinsit..tai vertinkit ne pagal lietuviu k rasiny..bet pagal pati pasakojima..zinau klaidu bus...
isiveriau pati turiu isviso ju tik septynis juos visus isiveriau su adata kuri buvo pamirkyta i spirita poto i acta( kad perkartu nebutu) poto atsaldziau liezuvi ledukais kol ustirpo ir stigiai kaip ukola duriau ir praveriau poto auskara smailesniu galu...