kriauses

sis ivykis nutiko pries keleta metu, kaime. taigi, kadangi esu tikra miestiete, tai vasara tevai vesdavo i kaima, kad kitoki gyvenima pamatyciau. o ten turejau nemirtinga drauge, visokiu nesamoniu pridarydavome, bobulei nervus tampydavau. ant kalnelio buvo apleistas namas, o jo kieme augo kuo skaniausios kriauses, tad eilini karta sumasteme eiti ju pavalgyti. valgome, gardziuojames, ogi ziurim i kiema ivaziuoja masina su priekaba, kurioje baldai. abi nezinome ka daryti, metem tolyn apvalgytas kriauses ir i salia esancius krumus.tupim, bijom pajudeti... drauge susnibzda, jog palauksim kol i nama ieis ir begsim, bet ne... prie krumo pribego namu savininku didelis suo ir loja, as vos ne i kelnes darau ir spiegiu kiek tik galiu.prieina vyriskis ir klausia ka cia darom, drebanciu balsu atsakau, jog su bernais zaidem slepyniu ir cia pasislepem. vyriskis tik nusijuoke liepe islysti ir net kriausem pavaisino, nors ju ne viena nebenorejom.