Trys vienoje.Antra dalis.

Ir taip,kelionė tęsiasi.Mes su Romu lėktuve.Reisas Maskva-Aktiubinskas.Visi vargai ir rūpesčiai,o taip pat ir Romo lagaminas lieka Maskvoje.Patogiai įsitaisom.Galvoju,pasiteirau
siu Romo apie jo naktinius žygius,bet nespėju.Vos padėjęs galvą ant sėdynės atlošo atsijungia nuo pasaulio.Reisas neilgas - 1,5val.
Tegu pamiega kiek,o aš jau vaizduotėje matau viešbutį,malonią administratorę,karštą dušą ir,
susipainiojęs šių minčių labirintuose, paskęstu
jose.Tiesiog palaima.
Deja,mielas skaitytojau,netrukus pamatysite,kad ir šioms svajonėms nebuvo lemta išsipildyti.
Girdžiu,stiuardesė prašo prisisegti diržus-vadinasi netrukus leisimės.Prisisegu.Romui to nei nereikėjo,nes jų nebuvo atsisegęs nuo pakilimo.Papurtęs gerokai prižadinu Romą.Pajun-
tu,kaip ratai paliečia pakilimo taką ir po ke-lių minučių įkvepiame gaivaus vakaro oro.Dar keliolika minučių bagažui atsiimti,griebiam pirmą taksi ir po pusvalandžio veriam svetingas centrinio viešbučio duris.Prie administratorės stalo būrys žmonių.Na,pamaniau užtruksim,bet ji
pirmoji mus pastebi ir moja prieiti.Maloniai pasisveikina,atsiprašo turinti delegaciją,todėl
paprašo užeiti po pusvalandžio.Paduoda 414 kambario raktą - eikit,tvarkykitės.Šis visas neoficialumas - tai dviejų kondensuoto pieno indelių padarinys,ir jau ne pirmą kartą.Einam prie lifto.Trejos durys.Vidurinės krovininio lifto -plačiausios.Lipam į pirmąjį,kylam į ketvirtą aukštą ir pagaliau...atsidūstam.
Jaukus kambarėlis,be ypatingos prabangos.Televizorius,šaldytuvas,telefonas pora lovų ir ko gi daugiau reikia?Tvarkomės.Netrukus aukšto tarnautoja atneša
patalynę,persimetam pasisveikinimais,palinki mums gero poilsio ir išeina.bet už kokių dvidešimt minučių grįžta.Praneša,kad delegacija išvyko ir jokios eilės administracijoje nėra.
Romai,sakau imk kondensuotą pieną,pasus,pinigus ir varyk žemyn susitvarkyti,o aš užsiimsiu vakariene.Gerai.
Keliolika minučių ir stalas paruoštas.Luktelsiu Romo.Praeina 10min.ir dar 10 ir dar 10,o Romo vis nėra.Na,galvoju,dar kokia delegacija ir vėl
slogi nuojauta - kažkas ne taip.Imu raktą
pinigus ir jau einu,kai tarpduryj sutinku
budinčią.Na,sako ,vyrai,paskubėkit susitvarkyti su administracija,nes pamaina baigiasi.
Sakau,seniai jau mano draugas išėjo tvarkytis.
Budinti ima telefoną ir sako man - tavo draugas dar nepasirodė.Hm,Hm,nežinau nei ką galvoti,nei ką budinčiai atsakyti.Užsirakinu kambarį,strimgalviais lekiu prie lifto.Jo durys kaip tik atviros.Sekundės ir jau kalbuosi su maloniąja administratore.Atsiskaitau.Ne.ji užtikrina,nebuvo čia Romas pasirodęs ir praeiti negalėjo,būtų pastebėjusi.Pamaigau pečiais,o sau pagalvoju-velniai griebtų ir vėl prasideda... nuotykiai.
Pakylu į kambarį,sėdu prie stalo,kramsnoju ir mąstau.Variantų nedaug.Gal sutiko kokį nors pažįstamą,tas pavadino savoį kambarį... ne atpuola.Romas būtų ir mane būtinai pasikvietęs .
O jeigu mergina - visai įmanomas reikalas.Šiuo atveju draugai nebūtini.Tai pats realiausias variantas-galvoju.Kas dar.Pagrobė? Vargas būtų grobikui.Romas ir su trimis nesunkiai susitvarkytų,o be to suma pinigų ne ta,kad žmogų grobti.Kas dar? Viskas,daugiau variantų galva neneša.
O Romo vis nėra ir nėra.Ką aš čia sėdėsiu,galvoju,einu į koridorių,gal netyčia kas paaiškėtų,ar kokius dingimo požymius užtikčiau.Einu sau iš lėto.Prieinu lifto aikštelę.Čia koridoriai šakojasi į tris dalis.Kur sukti,mąstau.Į vieną koridorių pasižiūriu,į kitą - tuščia,tylu,ramu.
Staiga sąmonę pasiekia vos girdimas šnibždantis garsas ir lyg ,panašu, tariantis mano vardą.
Na va,pagalvojau,jau haliucinacijos prasidėjo,tačiau suklusau.Kraipau galvą,iš kur galėtų tas garsas būti.Ir vėl pasikartoja tas garsas,tik jau dabar suvokiu,kad nesapnuoju.Aiškiai girdžiu savo vardą -Rimai,Rimai.Vėl apsidairau,labai atidžiai apsidairau.Nu nieko nėra,nei gyvos dvasios.Po kilimu negali būti garso sukelėjo,po paveikslu ant sienos taip pat,po laikrodžiu tuo labiau
Ir vėl - Rimai,Rimai.Dabar jau suvokiau,kad garsas sklinda kažkur iš giliai apačios.labai duslus ir šnabždantis tas garsas bet jis yra,neabejotinai yra.Įtempiu kiek įmanoma klausą ir vėl išgirstu savo vardą ir jau nustatau kryptį - nuo lifto pusės.Aha,viskas akimirksniu paaiškėja-Romas kažkur giliai lifte tupi.Prieinu prie lifto ir jau aš pusgarsiai pašaukiu Romą,tas kaip mat atsiliepia.Įstrigau - gelbėk,šaukia.Klausiu,kur tu.Nežinau-ateina atsakymas iš apačios.Gerai,sakau sėdėk ir lauk.o aš einu pagalbos ieškoti.
Tuoj pat nusileidžiu žemyn.Pažįstama administratorė jau ruošėsi išeiti,kai ją užklupau.Vienu atsikvėpimu išpoškinu bėdąir prašau pagalbos.JI mane nuramina - nieko,nieko tuoj čia imsimės priemonių ir išlaivisim tavo draugą.Gerai žinau kazachų "tuoj",bet jau vis šiokia tokia viltis yra.Tik,ji sako,kreipiatės pačiu nepalankiausiu metu.Penktadienio jau vėlyvas vakaras,budintis liftininkas ateis pirmadienį ryte.Be jo čia lifto niekas neatidarys,tuo labiau,kad vienas liftas sugedęs ir yra remontuojamas.Įtari mintis man smigtelėjo,kad Romas kaip tik tam sugedusiame lifte.Ir aš mačiau ant vidurinių lifto durų popiergalį,ant kurio buvo pakeverzota,kad liftu nesinaudoti.Aš jau maldaujančiu tonu - help.
Gerai,sako ima telefoną ir iš eilės gal dvidešimt kartų suka numerius,kažką savo kalba aiškinasi ir pagaliau man išsako padėtį.Liftininkas dar namo negrįžo,garantuotai geria.Kur neaišku,bet jau suorganizuota paieškos
komanda,sudaryta iš moterų.Komandai vadovauja jo
žmona. Su ja kartu marti ir kaimynė.Komanda
gerai žino tikimiausias buvimo vietas,todėl teigiamų rezultatų galima tikėtis dar šiandien.
Tai be galo mane paguodė.Kaip efektingai dirbo komanda galima spręsti iš to ,kad jau po pusantros val.pasigirdo tel. skambutis ir pranešė,kad objektas rastas,tik reikia transporto.Sakau,kvieskit taksį,aš parvešiu.Iškviečia ir dar duoda vyruką apsauginį į pagalbą.
Nuvažiuojam,randam,įkeliam,parvežam.Kalba nerišli,judesiai nekoordinuoti - vidutinis girtumas,bet dar suvokia,kad lifte įstrigęs ir reik jį išgelbėt.Nepasakosiu visų jo veiksmų,bet po geros valandos buvo atidarytos
lifto durys,įjungti mechanizmai ir Romas laisvėj.Tik ištarė - viskas paskui,dabar tualetas ir žaibu dingo.Padėkojau visems gražiai,po dėžutę pienelio kondensuoto padovanojau ir išsiskirstėnme.
Tik grįžus pagaliau Romui,klausiu-ar matei ant lifto durų raštelį?Kokį raštelį?Žioplas daikte,sakau,ant to lifto durų kabėjo raštelis,kad liftas remontuojamas ir prašo juo nesinaudoti.Mačiau,nekreipiau dėmesio.Dar buvo tarp durų kažkokia lenta įsprausta,tai aš ją numečiau į šoną.Palingavau galva,ką jau čia besakysi.
Tik dar paklausiau,ar tu be perstojo šaukei mano vardą.Ne,sako Romas,tik kai išgirdau tavo
kosulį.Va,pagalvojau,kartais ir kosulys naudingas kam nors gali būti.
Koks ten dar karštas dušas antrą valandą nakties.
Tuo ir baigiu šią dalį.Išvada - niekada neplanuok kelionėje iš anksto,o ypač jei keliauji su Romu.
Per ilgas gavosi tas mano pasakojimas,jaučiu.
Bet jei jums,mieli skaitytojai, sukėlė gerų emocijų -tikslą būsiu pasiekęs.Su artėjančiom šventėm ,jei kartais nebesusiskaitytumėme...
Įkelk savo nuotykį
as vat buvau seminare kur bachuras triusikus pamete ir taip ir nerado.oks bachuras liepe duoti po lita ir pradejo nusirenginet. o man su drauge liepe skanduoti: zo..a, zo..abuvo labai baisu, vos ishsisukauo tai butu teke prostata pamatyto tas kur...
Peržiūrų: 753
nu dar toookios gedos gyvenime nesu apturejus. man besedint paskaitose paskambino drauge ir issitempe mane lauk. nuejom mes i bara ir taip sakant prisgerem. sugrizom dar linguodamos i univera, as sutvarkiau pora reikaliuku ir tipo lydejau drauge iki centro,...
Peržiūrų: 877
As megstu zygius baidaremis. Mes plaukiam tik upemis, nes ezerais per daug kapliuot reikia. Tai va. Isplaukem visi pamazu, na ir praplaukem visa diena. Daznai sustodavom. Plaukem Lakaja, o ten daug tiltu, jie zemoki, ne pro visus pralysi. Tai lipdavom ant...
Peržiūrų: 838
nezinau net nuo ko pradeti... is anksto atsiprasau uz klaidas ir uz tai jei pasakojimas bus nerislus... esu jauna, dar tik 17, visas gyvenimas pries akis.. aciu Dievui ,kad apskritai dar gyvenu... viskas prasidejo nuo tada, kai tevai pakankamai manim...
Peržiūrų: 1893
Tai ivyko praejusia vasara, kada as dirbau Airijoje.Viena vakara, draugiu ikalbeta, atejau i naktini kluba.Ten vaiksciojau retokai, nes turejau vaikina, su kuriuo kartu leisdavom laisvalaiki, taip kad nebuvo ir didelio noro vaistineti.Na bet ta karta buvo...
Peržiūrų: 1576
Vieną ramų vasaros vakarą vėl sėdėjau aukšto kaštono virsunėje, ir žiurejau į blėstantį saulelydį. Lapai tyliai šiureno, šakos lengvai sūpavo mane. Jutau begaline ramybe. Būtent dėl šio jausmo ir eidavau visą kilometrą iki savojo...
Peržiūrų: 950

Surask mus Facebook'e
Draugai
© 2010 VVisos teisės gal saugomos www.nesijuok.lt
D.U.K. Kontaktai Reklama