Buvo man kokie 5-6metukai. Lankiau darzeli nuo pat gilios kudikystes. Toks isrankus vaikelis buvau, beveik nieko nevalgydavau. I pusrycius neidavau, pietu miego nemiegodavau. Nors nepyktybine. Mylejo ir gerbe. Suknytes aukles girdavo. Nu ka, bet barasi ir barasi del to maisto.
AUKLE NEBENORIU
AUKLYTE AS NEVALGYSIU
Uzkniso matyt daineles tos. O ka, as maldausiu, kad leistu nevalgyt? O gal mamai pasiskusiu? - ne uz ka.
Stalai dideli. Astuoni turbut vaikai telpa. Ir stalciai erdvus....
Nu ka, viena kart duonos riekele, kita kart jau zemaitiskas blynas. Einasi neblogai, NIEKS NEPASTEBI.
Auklytes sunerimo. Lyg ir tvarko, grindis plauna, dulkes sluosto. O kvapelis vis prasteja.
Velus vakaras dauguma vaiku jau namuciuose. Su pora mazvaikiu isdykaujam. Ziuriu pasikviete panike tokia, sako einam pro stalcius. Mano sirdele tik i padus.
UPPPPPPPPPSSSSSSSSS..........
rado !!! VISKA.
I gedos kampa verkt. Nieko niekas ACIU DIEVUI nesake. Atejo mama...VIska issiaiskino.
Is gedos turbut menesi nejau i darzely
Kategoriskai atsisakiau.
Bet nera to blogo kas neiseitu i gera
Valgyt per prievarta nereikejo.
PS. Gerai, kad proto uzteko sriubos neispylt
Gražų rytą pamačiau jį,jis toks nuostabus mano akyse pasidarė toks tyras nenumaldomas jaudulys perbėgo visą mano kūną,kojos net linko nuo jo žvilgsnio.galvoju kaip su juo suartėt ir parašiau jam raštelį kur ir kada susitinkam,bijojau labai...