kaimynas

Na tai nutiko pries kelerius metelius,mano namie.Atsimenu buvo vasara,buvau viena namie,ir dar esu megeja neuzrakinti buto duru...Nu kaip zinoma vasara karsta,tai as nusprendziau issimaudyti po dusu.Kadangi pas mus name sienos gan plonos,tai daznai girdedavau savo senyvo kaimyno pokalbius telefonu...Tai as ir maudausi grazuole,pliuskenuosi sau i valias..ir girdziu kazkas -alio,alio,galvoju mano kaimynelis vel bazarina,na po to lyg ir vel -alio,alio,bet ir -ar yra kaikas namie?,nu ka as prisiminiau,kad pas mane durys neuzrakintos,tai galvoju einu uzsirakinsiu nes dar tas seniokas sugalvos uzeit.Kadangi mano namai-mano tvirtove,tai as karalaite ir isejau is vonios visiskai nuoga...nu tai sustabarejau pamacius savo kaimyneli!o tas manas tave durys atlapos vaikel!Man tai geda nebuvo,bo kaimynas senas,tai nieko jis ir nepagalvojo,bet mano draugams tai zvengimo buvo.Dabar uzsirakinu buto duris visada!