susipazinkim

Na buvau tada dar bispridielnas moksleivis...Ir istorija tai tikrai reali.Na, zodziu, turejau as toki draugeli, gerokai vyresni, stambu vyrioka.Buvom isties savi.Na viena diena as einu is mokyklos namo ir kita gatves puse, kiek pries mane eina tas draugelis.Galvoju reik isgasdint.As perbegu gatve, tyliai prisiveju ir ple, soku ant jo rankom atsirendamas jam i pecius, na suprantat, jaunatviski prikolai.Jis, nors ir geras kabanas, neatlaiko ir plojasi ant zemes.As ant jo...Nepatikesit, zmones, koks man sokas buvo kai atsiciuchines matau pries save visai nepazystamo, kokiu trisdesimt penkiu metuku dedules veida...Oi ple kaip nejuokinga pasidare...Nuo to laiko man zmogaus pachodke ir sudejimas dar ne faktas, kad tai butent tas zmogus...