Smagus pasivazinejimas...

Na tai ivyko pries kokius 12-13 metu, kai as buvau 9-eriu..Sedejau tuo metu vasarai paliktas kaime..Gerai, kad ne vienas, o su keleriais metais vyresne pusesere.Ir dar kazkoki viena mum i kompanija prijunge...Jis buvo vyriausias is musu-net 14..Tad karta sedejom namie..nes jau nezinia kiek laiko lijo...Tik, staiga po pietu dangus prasiblaive..Na, mes visi trys dziaugsmingai i kiema islekem..Visur slapia, balos...Ir staiga, savo didziausiam dziaugsmui, uz namo, dilgelyne atradom kazkieno uzmesta mopeda..Na toks labai senovinis, su pedalais kazkoks, is variklio tik prisiminimas, kaip ir is padangu...Na, o namas, tiksliau vienkiemis ant didelio kalno stovejo..Tai mes, gudruciai, sumanem pasivazineti..Na is pirmo zvigsnio viskas lyg ir gerai buvo - vairas sukosi, ratai sukosi..Ko daugiau ir noret..Tik atsinese peili nupjauste padangu likucius nuo ratlankiu, nes jau pripusti nebuvo imanoma..Tad liko vieni geleziniai ratlankiai...Tai vat - mes nusistumem sita sedevra ten, kur staciausias kalnas buvo..As, kaip maziausias, sugebejau issidereti vieta ant bagazines..Vyriausiasis sedo uz vairo, o pusesre - ant benzino bako..As jau kryktauju - jetus kaip smagu bus...Visur zolyte, apacioje kalno bala...
Na pagaliau atejo didzioji akimirka - po truputi pradejom riedeti..Ir vis greiciau...Greiciau..Tik, kaip ratai be padagu, o pieva irgi ne asfaltas, tai su tuo greiciu kazkaip ir vis kratyt labiau pradejo..Tai rezultatas toks, kai as nelabai turejau uz ko laikytis, pusiaukeleje sekmingai nuo tos bagazines nukratytas buvau..Sleptelejau taip i zole, ir bl..unu nesavu balsu - kaipgi cia dabar be manes ta pasivazinejima baigs...Tik, pamirsau pamineti, kad mes neatsizvelgem i tokia butinybe, kaip veikiantys stabdziai..Tai as ir isgirdau, kaip pusesere rekia "Stooookk!!!as biiiijauuuu"..Ir iskart atsakymas "as negaliuuuuu-u-u-u-u-u!!!"..Ir su tais pakutiniais u-u-u-u mopedas visu smarkumu teksteli i tokia bala, vandens joje beveik nelieka, mopedas kazkokiu budu kilsteli i ora...As is to idomumo net jau verkt pamirses..Mopedas nusileidzia,kelis metrus tesia vaziavima, tada vel issoka i ora, nes tai buvo griovio krastas, kuris buvo lemtingas priekiniam ratui, sulenkes ji 90 laipsniu kampu,persoka ta griovi ir tada toks ciuozimas sulenktaja rato puse...Stabdziai atsirado..na jie dar paciuoze siek tiek, sustojo, ir griuvo abu tiesiai i kita bala...rezultatas - galutinai pribaigtas mopedas, melynes pas pussesere ir vairuotoja, o man nepakartojamas reginys..Nors tai vyko seniai, bet vaizdas dar ir dabar pries akis stovi..Ir man vis dar smalsu - kaip jie su per puse perlenktu ratu dar sugebejo bent kazkiek pavaziuoti..
Na, toks nuotykis...Jum gal neidomu, bet man tai kazkaip smagu prisiminti..Nors ir pasakotojas as nekoks..