Istorijuke

- ……………………………………… - čia buvo trumpas Chosė Marijos ir Jefimovo Juzefo Ferdinando pokalbis. Dabar paklausykime, ką sako Chosė Marijos sūnus Gvadalupijus Lukrecijus Jefomovo Juzefo Ferdinando dukrai iš Kembridžo vidurinės (nuo kalno nusileidus). Pokalbis apie tai, kaip Čiučmekas užstatė Jefimui Juzefui Ferdinandui vaiką. Vaiką po kurio laiko, išgėręs tris bankes laisvinamųjų, kurių davė Kembridžo vidurinės mokyklos direktorius Felka Krasauskas, Jefimas iššiko per gerklę. Taigi, jų pokalbis vyko taip: “............................................, o ne, brangusis, tik ne tai! Kodėl tu mane vėl išdavei su tuo niekšu Germanu Sokolovu ir palikai mane vieną su Filipu Sančesu?” Toliau pokalbis klostėsi vystėsi visai kita linkme. Chosė Marijos sūnus Gvadalupijus Lukrecijus papasakojo Jefimovo Juzefo Ferdinando dukrai vieną tipinę lietuvišką istoriją apie kažkokio lietuviško žaidimo autsaiderius, kurios mergina nebuvo girdėjusi, nes mokėsi Kembridžo vidurinėje. Taigi, pasakojimas buvo toks:
“Susikolioja Artistas Macijauskas ir jo asmeninis treneris – ginekologas Fedislovas Kiaušas. Paklausykime, kaip klostėsi jų pokalbis: “............................................... Ne taip giliai!” “Tu man neaiškink, aš zinau, ką darau, aš juk – ginekologas.”
Staiga į kabinetą įeina Artisto Macijausko likimo draugas Ramūnas Kankorėžis. Toliau jie jau trys dirba iš peties. Jiems bedirbant sklinda kažkokie keisti garsai. Paklausykite, ir viską suprasite patys: “........................ Aaaaaaaaaaaaa...”
Išgirdęs tuos garsus, į kabinetą užsuka gretimame kabinete buvęs Simas Sasaitis ir nutraukia visus rankų miklumo darbus, kitus įmantrius “Lietuvos ryto” žaidejų rankų dirbinius ir skonio receptorių tikrinimus.
Tada į kabinetą užsuka strategas ar specas (kaip pavadinsi, taip nepagadinsi), rankų dirbinių pasaulio žinovas (akivaizdžiai pranokęs Kęstutį Kengūrą, kuriam jis liepia išdidžiai ciukinti jį iki galo), pagal numerius vaikščiojantis, pats Dievas, ciukinimo meistras, to žodžio žinovas, pats Žinobvas Pavelas Ciukinas ir sustato visus į savo vietas pagal seniai nustatytus kriterijus, t.y. pagal ūgio ir rankos miklumo santykį bei sezono rezultatus. Tada visi eina po vieną į pirmą kabinetą, kuriame visus egzaminuoja greitaeigis Oleksandras Okunskočius, kuris gali mikliai valdyti savo išplaktus raumenis. Kiekvienas žaidėjas, išsiegzaminavęs pas Oleksandrą Okunskočių, kuo greičiau skuba į Artūro Atkištažabčio kabinetą, kuriame savo dirbtiniais žabtais jis tikrina kitų “Lietuvos ryto” žaidejų laisvalaikio barbinę lūpų veiklą.
Jau atrodė, kad procedūra baigta, tačiau tada Artūras Atkištažabtis pasiūlė apsilankyti pas masažistą Trumpą Petkevičių. Artistas Macijauskas kiek įtartinai nenorėjo eiti, tačiau Kazio Kazlėko žodis buvo lemiamas. Kai visų pi..palus masažistas Trumpas Petkevičius išmasažavo, liko tik pats bailiausias Artistas Macijauskas. Jis nedrąsiai įžengė į kabinetą. Kai masažistas Trumpas Petkevičius užsidėjo naro akinius, liepė nusimauti Artistui Macijauskui kelnes. Kai bailiukas nusimovė kelnes, masažistas išvydo medį be lapų. Trumpas Petkevičius liepė pasiaiškinti. Artisto Macijausko pasiaiškinimas atrodė taip: “Aš plaukus nuo pi..pio nusirovęs po pralaimėjimo prieš “Skonto”. Tuos plaukus sudėjau į seną paukščių lizdą ant Vilniaus sporto rūmų stogo. Tikėjausi, kad nors dabar kas nors apsigyvens tame lizde... Tačiau dar iki dabar ten nėra netgi žvirblių iš Kauno, o ką jau kalbėt apie kokias latvių kregždutes ir tuo labiau apie NBA pempes... Bet ne tai blogiausia! O plaukai tai nebeauga jau penkeri metai – nuo paskutinio mūsų laimėjimo prieš kažkokią krepšinio sostinę, net nebeatmenu jos pavadinimo...”

Štai taip atrodė šis kraupus įvykis, paremtas tikrais faktais. Tai nutiko po 2003 metų pavasario dvikovos, kažkokiame Lietuvos mieste. Kas, bus toliau – parodys likimas...

TO BE COUNTINUED...