Meende

Buvo karshta vasaros diena. As kaip tik atostogas leidau kaime, kekviena diena maudziaus, kirkinau merginas ir dziaugiausi kitokiais atostogu malonumais. Neacimenu kelinta diena buwo, ar kiek valandu rode laikrodis, sutikau pora pazystamu merginu (jos i kaima tajp pat atwaziuodavo is miestu, pas senelius) ir pasiuliau nueiti pasiwaiksciot prie ezerelio....kai jau ji priejom, ziurau tox labai pasikeles ir kietas kaimietis (truputi pazystamas nuo seniau)sedi ant suoliuko ir ruko. kaip tik netoli buwo pardotuwele as sawo pakeleivem sakau palaukit, nueisiu alaus nupirkti...zodziu as nulekiu, nuperku ir eidamas is tolo matau kad jos kalba su tuo biceliu....bet kazkaip taj labai nenaturaliai....juokiasi, prunkscia.....galwoju is ko gi dabar jos taip juokiasi....prieinu arciau, lygtais nieko juokingo nesimato....sedi bicelis isizerges, rankas ant suolelio atloso padejes ir tokiu kreiwu zwilgsniu mus nuzwelgineja....viena merga su juo sneka o kita sako: "paziurek i jo sortus"..... as paziuriu ir .....pradedu tajp nereliai zwengt kad net pamelynuoju...mergos irgi negali susilaikyti ir pradeda krykstaut kai mato pro sortu kalashke iswirtuwi wisa baxurelio pasididziawima..zodziu waikinukas acistojo...susitwarke...israudo ir isejo...

Istorijos moralas: hebra, po sortais ir trusikus nesiokit...