Ekskursija

************************************* Tai buvo 1980 metai Man tada buvo 32 metukai,- tai pats pasiutimas ir jokių kompleksų dar nežinojau. Taigi kaime,po sėjos iki šienapjiūtės pradžios,visada atsiranda laisvo laiko,- pora savaitėlių. Tai valdžiukė ir organizuoja atsipalaidavimui- ekskursiją,o renkamės jau mes patys,kur važiuosime. Tą kartą balsų dauguma buvo siekti Baltarusijos kraštą,Rūdininkų partizanų takais paėjėti,o nakvynę pasiūlė pats ,- mechaninių dirbtuvių vedėjas "Šriubas" Mat jis prieš keletą metelių ten atostogavo,ir turi draugų -Bielarusų. Nutariame taip pat vežtis ir žmonas, nes rimto proto moteriškės, su mumis jau užsižadėjo vienos niekada nevažiuoti. Nutareme pakilti ryte anksčiau,ir bent 7 val. pajudėti, kad daugiau "Pamatyti",be to, vos ne vieningai pakėlėme po pirštą,o tai reiškė,kad reikia iš namų kai ką pasiimti, prie maisto. Ūkis kaip tik nupirkęs naujutėlaitį autobusiuką -PAZ. O mes pirmieji su juo važiuojame ekskursijon.Aš su žmona, laukiame pakelėje, nes važiuoja Kauno kryptimi. Štai ir čiūžtelėja naujutėlaitis, geltonasis.Sušokame ir mudu, bet vietos tik gale paliktos.Dvi grupės per vidurį jau lošia kortomis, o galiorkoje jaunimas,jau punta alų. Žmona pareiškė, kad į galą neis,ir nutvėrė vienam vaikinukui už ausies, kuris važiavo be žmonos. Tada ir aš pasižiūrėjau į tą suolelį,ir vieta mudviem atsilaisvino. Įsikūrę, priekyje, prie šašlykų bakelio,tuoj paragaunu ar nieko netrūksta. Pirmoje maisto parduotuvėje, nuperkame acto butelį ir druskos pokelį, bet druskos pakako tik pusės ir šašlykas pradėjo normalėti, nes tokio kiekio valgyklos virėjos dar nebuvo ruošusios Ūkis dovanojo visą bekoną ir tik viduriai, bei kaulai liko valgykloje. Visas maišas agurkų, bei dėžė pomidorų, buvo, kaip premija važiuojantiems Kaune sustojome šio bei to, nusipirkti,nes toliau be Rūdininkų miško nestosime. Po valandėlės pasirodė pirmieji pavargėliai,-tai mūsų jaunimas Rūdininkuose, nutarėme pasivaikščioti ilgiau,pramankštinti kojeles, todėl, kai grįžome su pagrindine grupe, jau bunkeryje matėsi ir miegančių partizanų. Moterys net sugėdino mus; Tik neužkabinėkite žmonių, tegal miega,matyt taip turi būti, ir jiems ko gero ir algas moka Tada įlenda į tą prieblandą "Šrubas" ir ištraukia vieną partizaną,o kitas pats keikdamas kabarnojasi,visas žemėtas. Pradeda spjaudytis ir manoji, - Plėvės, negi tai vyrai, gerai , kad dar nepalikome - partizanauti. Toliau braunamės prie Naručio ežero,bet ten vyksta meleoracijos darbai ir per tas kubuldynes niekaip iki ežero negalime privažiuoti. Pradeda temti,tai sugrįžtame atgal prie magistralės, bet Baltarusijos pusėje, matosi graži pievelė, ir keletas kupetukų šieno.Va čia visi vieningai ir nutareme įsikurti.Autobusiuką pastato netoli magistralės,kad girdėtūsi muzika,o ant asfalto vyksta šokiai.Kitoje pusėje kelio,miškas.tai kas norėjo palapines statėsi pievoje,o aš turėjau tik čiužinį, i antklodę,tai ir įsitaisiau po žemute skarota eglaite,kurios šakos žemę siekė. Prie autobusiuko priekio,didžiulis stalas, sukrovėme kas ką turėjome,ir susėdę užvalgėme,o gerti tik kas norėjo - gėrė.Kol dar proto buvo daugiau, mašinas praleisdavome.o kai pagėrėme turėjo laukti ir sustojąs maršrutinis autobusas paleido keliaivius pašokti. Tai buvo Baltarusiai, važiavo į Lietuvą eskursuoti. Na ir prasidėjo - jų autobusas buvo tuoj pastatytas prie mūsų,ir LAZ-O 30 žmonių prisijungė prie mūsų. Vaišės jau buvo bendros, tik niekas nesėdėjo, o praeidami kas ką paėmę užkandžiavo, ir gėrė. Tuoj ir šašlykus pradėjo Šrubas kepti, padėjo ir Baltarusų vadas , nes jaunimui tik dūkimas rūpėjo.Pusiaunaktyje kitapus kelio grybavo tik poromis ir garsai , garseliai ten sklido baisūs. Kartą pasirodė ir mano žmonelė, paklausė ar nepyksiu , kad visą laiką šoka su svetimais, o man kaip tik buvo laikas eiti pagrybauti. Rėkte išrėkiau, kad greičiau dingtų, ir kad be ryto ji man nereikalinga Kai ji išsišiepusi dingo, ir aš pasitempiau vieną senesnę rusę, bet greičiau ji , mane, provokavo ir jau gailėjausi, kai gražutė mergyčka, akimis valgyte , valgė mane,o aš dar vis su ta sene terliojuosi. Kitą šokį jau mes buvome sulipę, ir ji aukštai kilnodama kojas pati spaudėsi prie manes Tiesiog buvo griekas ir jos "nenupūsti", o ji ir nemanė priešintis,vos šnipštelėjau , apie grybus, tuoj stvėrė už parankės.Šokome dar ir dar ir jau nieko nemačiau,tik ją ir vėl pagrybavome, o kai jų autobusas jau prašvitus ruošėsi pajudėti, nes jiems autobuse , buvo patogiau - nusnausti, ji davė man savo adresą. Atėjąs po nakvynės egle, radau žmoną jau atsigulusią, bet nemiegojo; - Lysk greičiau , man šalta,o ta tavo ruskė, - seselė, čia jie visi medikai. - O tavo, kas net perpykau,negi Lietuvis. - Žinoma , kad Lietuvis,aš rusiškai , nemoku. - Tai ir gulėk su juo ir nuėjau ugnelę kūrenti, nes ten dar buvo du alkani tipai,o aš trečias. Atsitempiau neprakimštą butelį ir pradėjome šildytis, o užpakalyje jau žmogus su dalgiu bestovįs. - Atėjau pievą pjauti,mat ką jūs čia padarėte, nei vieno kupečio sveiko neliko.Visi sutartinai puolėme dėdę Vanią; -Atsilyginsime mes tau , va šašlykas karštutėlis, ir pilu pilną šimtagramę, degtinės. -Nee, ne negersiu, juk pjauti atėjau,o tik 5val., paskiau į darbą turiu eiti, - purtėsi Vania,bet sunkiai ėjo tik pirmas,o po 15 min. jau antrą butelį tuštinom,ir mano draugai išsitiesė prie laužo. Vaniai dar suradau prakimštą butelį , įgrūdau į švarko vidinę kišenę, uždėjau dalgį ant pečių, ir pasiunčiau namučių. Už puskilometrio buvusioje sodyboje pakilo alasas, - Dieve mano, - šienpjovys,jau namuose, tai , kad tu jau ir ant kojų nepastovi,ir griebusi dalgį pati atbėga - šienauti. Tada jau aš lendu po eglaite pas jau miegančią žmoną, ir prisiglaudęs šildausi. Klausausi , kaip kiti apdirbinėja - šienautoją, maitina šašlykais ir girdo degtinėle. Apie 9 val pajudame ir mes, bet jau einu į galą autobuso ir snaudžiu...