Pokalbis dviese

Labai apsidžiaugiau darbe išvydus 900-osios linijos telefoną. Apsidžiaugiau ne todėl, kad pirmą kartą pamačiau telefono aparatą, bet nuo įspūdžio, kad tipo brangiai kainuos pokalbiai su manim. Pirmą dieną vaikščiojau ratais aplink baltą “panasonic’ą” vis tikėdamasi, kad kas nors paskambins užsisakyti skelbimuką (tokia buvo telefono paskirtis), bet taip ir nesulaukiau. Pavakary sėdėjau nukorus galvą sulig stalo paviršium, kai subirbė telefonas. Kelis kartus atsikrenkštus, pakėliau ragelį:
- Alio!
Ragelyje tyla.
- Alio ?!
Pasigirdo kažkoks traškesys, bet žmonių kalbos elementų nerasta.
Netekus kantrybės ir kažkokios nuojautos, kad kažkas tyčia mane tikrina, jau garsiau surikau:
- Alio Alio!
Anam laido gale pasigirdo atodūsis…Tas garsas greičiau priminė priešmirtinį gargaliavimą. Balsas anapus:
- Ar…(pauzelė)…ar pačiulpsi man?
Staigi įkritau veidu tarsi burokų tyrėn ir degančiais žandais apsimečiau, kad čia gal ir pašposyt įmanoma:
- Ką pačiulpsiu?
- Ką ką…bybį…ką daugiau, - vyrukas kažkaip susibiesino, nu o kaip kitaip - su jo kalbos tempais kiekvienas žodis po pitaką kainuoja, o čia kažkokia varna klausinėja durnų dalykų.
Išgaravo visas džiaugsmas ir linksmumas, bet kol ieškojau žodžiams "eik tu nX" pakaitalo gimtąja kalba, girtas balsas nekantravo:
- Tai ar pačiulpsi? Ko tyli? Kalbėk, aš už tai moku…
Visas mano kaimo šustrumas išgaravo.
- Tai o šita…o tai kaip čiulpt per ragelį?, - aišku, supratau, kad būtų geriau kaip tupai derevnei patylėt, nei kad kažkokį šūdą malt, bet nespėjus nusijuokt, išgirdau piktą balsą:
- Klausyk, pupa, ne mano reikalas kaip tu tai darai, mano by..is nestovės valandą, - dziedulis akivaizdžiai nusivylė tokia operatore ir numetė ragelį.

Kurį laiką stovėjau laikydama ragelį ir galvojau. Po kelių minučių telefonas suskambo antrąkart:
- Nu va, ar pasiruošus?
- Kam pasiruošus? Emm…nepasiruošus…
- Tai ko čia bl..t laužais? Ir aplamai, kiek tau metų?
- 16….,- pamaniau, kad zaja..ys pavaidint malalietką.
- Kurgi ne…
- O ką, iš balso nepanašu?, - mintyse prakeikiau cigaretes, starką ir viską, dėl ko mano balsas skamba lyg iš bačkos…
- Klausyk, man px kiek tau, man stovi, kalbėk!, - tas asilas nors ir visiškai girtas, bet voliojo liežuvį po burną piktu tonu…
Pauzė. Buvau pasiruošus iškolioti visais nepadoriausiais žargonais, bet staiga užsičiaupiau…
- Tu bl..t kalbėsi ar kaip? Klaupkis prieš mane ant kelių ir davaj…
- Ką davaj… ką davaj? Kas aš tau jomajo?, - pamiršau visą etiketą, kurį mokykloj mokiausi.
- ku..va, kas daugiau, - ramiai veblendamas pasakė ir numetė ragelį.