pasivazinejimas

Tai jau buvo senai,bet prisimenu lyg tai butu nutike vakar.Mokiausi proftehnineje mokykloje,ir turejau labai gera drauge.Mes visada kartu smagiai leisdavome laika.Ta vakara mes buvome susitarusios su dviem naujais pazystamais kur nors, ka nors nuveikti.Susitikti buvom susitare stotyje.Mes isejome anksciau,vaikstinejome po miesta,uzsukome i bariuka atsigereme alaus ir sutartu laiku buvome vietoje.Jie musu jau lauke,sedome i masina ir pasukome,ju zodziais tariant,neblogo baro link.Viskas gerai,smagu,linksma,bet...kvapas masinoje tai ziauriai nekoks...Ziauriai smirdi ismatomis...Visi susirupinome is kur cia?kas? Net atidaryti langai nelabai padeda.O kelione tai netrumpa.Siaip ne taip atvaziavome.Baras tikrai neblogas,vos ne restoranas.Profesionalus aptarnavimas,nepriekaistiga aplinka,nu vienu zodziu viskas fainiai.Drauge mirktelejo,kad einam i toleta.Nuejom,o jinai ir sako:-"Pasiziurim batu padus".O Dieve,juk mes atsigerusios alaus uzsukome i lauko toleta!Ir pasirodo kai kur ilipome...Gryzti prie staliuko buvo ziauriai geda.O gryzti i bendrabuti be ju pagalbos irgi nebuvo kaip.Tai apsimetusios lyg niekur nieko,pasedejom ta vakara bare,jie mus parveze ir daugiau jau nebenorejome su jais susitikti...Tik dabar su drauge susitikusios prisimename ta istorija ir smagiai pasijuokiame.