O buvo taip:
sutarem mes su geriausia drauge eit i sokius. na aisku sakom mausimes sijonukus, bet kad as neturiu normaliu batu prie sijonuko. drauge kaip jau geriausia aisku sako as tau paskolinsiu savo, o tie batukai tokie ant didelio kulno ir dar platforminiai. tiesa noriu pridurt kad tai atsitiko gal pries 4 metus bet dar ir dabar puikiai prisimenu viska ir juokas ima. na o toliaa buvo taip. apsimoviau as tuos batus o kaip 14-metei ir nepratusiai prie tokiu kulnu paeit gan sunku, bet ko gi del grozio nepadarysi. isejom mes i sokius. buvo nelabai linksma, kazkaip nebuvo nuotaikos. bet netiketai sutikom pazystamus vaikinus. isejom pasivaiksciot. ten netoli buvo toks senas apgriuves namas(be duru be langu, tik sienos stogas ir grindys aisku, bet visdelto tas namas kaip magnetas trauke jaunima : tai parukyt, tai isgert, tai siaip su vaikinu ar mergina ten pabut). mes ir patraukem i ta nama. mano drauges vaikinas buvo pakankamai blaivus o maniskis tai jau svirinejo. na ieinam mes i ta nama, ziurim ten kur turetu but durys (aisku duru nera tik anga), anga iki puses plytom uzkrauta. tai ka dabar daryt?drauges vaikinas nepasimete paeme mano drauge ant ranku ir pro kitas tokias siauras siauras duris nusinese mano drauge, o kazkaip net nepastebejom. na maniskis ir sako lipk ant tu plytu kruvos( dabar atrodo juokinga kokia as buvau kvaila kad lipau bet 14-metei ne tas galvoj buvo svarbiausia nuotykiai!). na tai as ir uzlipau. siaip ne taip. stoviu ant tu plytu ir galvoju ka dabar daryt, vaikinas sako sok zemyn. as kazkaip abejoju, bet atrodo visai neaukstai, ai galvoju kas cia atsitiks, ne pirma karta nuo ko nors soku. na ir nusokau. bet kai nusokau, pajutau kad mano kojos jau ne batuose o ant zemes. vos infarkto negavau, galvoju kas cia dabar nutiko, o juk cia drauges batai. kol mano vaikinas ropstesi(juk visdelto buvo isgeres) man is paskos ant tu plytu as ciupinejau kojas ir bandziau susigaudyt kas cia ivyko. pirma mintis sovus i galva buvo kad nuplyso visi abieju batu virsai. galvoju tai kaip as dabar paeisiu
? pabandziau zengt kelis zingsnius ir vistiek nesuprantu kas daros: einu basom kojom(na nevisai basom su pedkelnem buvau) zeme bet tie batai kazkaip irgi kartu: aha vadinasi virsai nenuplyso galvoju. bet tai kas tada? as dar nesusigaudziau o jau ir vaikinas perkope per plytas tai ka dabar man daryt galvoju. nusprendziau jam nesakyt, galvoju gal nepastebes. o jis ir nepastebejo. sako lipam i namo antra auksta. man sokas tai kaip gi asuzlipsiu, bet jam nesakau nieko. jis lipa pirmas as is paskos: o ten tamsu kaip nezinau kur. pakeliau koja ir tik tada supratau kas nutiko tiems batams. zinot kas? ogi abiems batams vidines puses nuo pado atplyso. zodziu lipant laiptasi as turejau kojas kelt kaip gandras kad pakelciau tas platformas. vienu zodziu sunku zodziais aprasyt. aciu dievui vaikinas nieko nepastebejo
buvom mes ten dvi poreles snekejom, skaldem bajerius ir pan. (ir nieko blogo nedarem). paskui nusibodo ir patraukem namo. man tai buvo tikra kancia. vis ilipdavau i kokia bala ar siaip i duobe, kojos salo pedkelnes suplyso ir taip sunku eit su tokiais batais
galu gale pasiekem mano namus( aciu dievui kad netoli). dar apsnekejom truputi bet as norejau kad jis kuo greiciau dingtu, nes vienintele mintis buvo ka dabar man drauge pasakys uz tuos batus! mums bestovint prie mano namu vartu gryzo ir drauge su vaikinu, galu gale vaikinai patrauke namo o mes pas mane. prisipazinau draugei kad nutiko beda su jos batais. ji sako ai nieko baisaus bet ji net neisivaizdavo to vaizdo kaip as atridziau su tais batais. na iejom mes i kambari uzdegem sviesa ir as pasirodziau visam grazume su tais batais. mano nuostabai mano drauge tiesiog parkrito ant zemes ir pradejo raitytis is juoko tikraja sio zodzio prasme. as nezinojau ka daryt na irgi juokiaus. is pradziu nesupratau jos tokio elgesio pamaniau gal ji labai pyksta. bet ji nepyko tik jai buvo ziauriai juokinga, man irgi. dar ir dabar daznai prisimenam si ivyki ir pasijuokiam.