Trys vienoje.Finalas.

Buvau ,mieli skaitytojai, bepamirštąa ką pradėjęs.Gerai,kad mano mūza priminė-jei pradėjai,tai ir baik.Ačiū mūzai.Taigi tęsiu.
Įspėju nekantriuosius-finalas netrumpas.
Ketvirtadienio vakaras.Sėdim su Romu viešbutyje
ir aptarinėjam,kaip efektyviau užbaigti tuos nedidelius likusius formalumus.Tikriausia,se-
niai būtum užbaigę,jei ne Romolagaminas.Ryte troleibusuose grūstis,tad nusprendžiam anksti nevažiuoti.Apie 11val.susiruošiam.Centrinė gatvė-prospekt K.Marksa.Įsėdam laisvai,sugrai-bau dar likusius du bilietėlius,paduodu Romui
prakompostiruoti.Viskas čiki-čiki.Pravažiuojam vieną stotelę,kai pasigirsta per garsiakalbį-
paruoškite bilietus.Kontrolė.Neimu į galvą.Pas mus viskas tvarkoj.Matau prieky kontrolierę-mažytė,bet labai stora,tačiau balsaspasigirsta
iš už nugaros -jūsų bilietai.Atsisuku.Čia gi kita kontrolierė-visiška priešingybė matytai-
kūda ir ilga kaip kartis.Romas iškrapšto bilie-
tus,patiesina,paduoda.Ilgojipaima,žvilgteli
ir kad suklyks-zuikiai,zuikiai.
Ir be perstojo.Ir vis tą patį.Sugriebia Romą už alkūnės -tas nė krust.Storoji akimirksniu atsiranda šalia manęs,kimba į alkūnę ir žemu
bosu užtraukia-štraf,štraf.Visų akys į mus.
Romas raudonas kaip vėžys ir aš ,tikriausiai.
Nors prasmeg iš gėdos.Pirmasis nutyla bosas,bet tučtuojau pareiškia - šeši rubliai.
Romas užduoda patį šioj situacijoj kvailiausią klausimą -kodėl šeši?Trys rubliai nuo nosies
(verčiu pažodžiui)-paaiškina kartis.Aiškiai matau,kaip Romo veidas darosi dėmėtas.Tai rodo aukščiausią jo įsiutimo laipsnį,bet kartu grįžta ir sveika nuovoka.Už ką bauda? Bilietai nekompostiruoti- dundena bosas.Kaip nekomposti-
ruoti,va žymės.Mažai.Turi būti abu bilieto galai pramušti.Susižvalgom.To jau tai tikrai nesitikėjau.Kur taip parašyta ,mes atvykėliai
tokios,atsiprašant,tvarkos nežinojom-išsakiau.
Visi žino,tik jūs nežinot,kad antrame trolei-
buse abu bilieto galus pramušti reikia.Bosas vėl-štraf,štraf.Romas siunčia ją velniop,bet tas nepadeda.Troleibusas sustoja ir mes, už alkūnių vedami kaip didžiausi nusikaltėliai,
išlaipinami lauk.Kartis -tai mokėsit baudą?
Abu choru -ne.Tada į miliciją.Sutinkam.Kas bus,tas bus.Pasisukam jau eiti,ogi čia pat stotelėje milicininkas stovi.Matomai girdėjo pokalbį,nes pats priėjo ir paklausė,koks reika
las.Kartis paaiškina.Milicininkas mums -pasus.
Paduodam.Ilgai varto nieko nesakančiu veidu,
kiša pasus kišenėn ir kontrolierėm-ačiū,kad gerai pareigas einat,o aš juos pats į skyrių nusivesiu.Velnias,galvoju,žlunga dienos planai.
Iš tikro,mieli skaitytojai,jie sužlugo katastrofiškai.Paskui mane,mosteli galva.Mes paskui.Pereinam gatvę ir milicininkas pasuka tiesiai durų link,betgi aš spėju perskaityti -restoranas.Kas per velnias?Įeinam.Kaip mat prišoka apvaliu lyg kamuolys veidu kelneris,
lankstydamasis vos ne iki žemės kviečia prisės-
ti.Milicininkas čia matomai savas.Jaučiasi kaip namie.Atsisėda patogiai ir mums mosteli sėstis.Atsisėdam nelabai drąsiai.Kelios akimir-
kos tylos ir pagaliau prabyla.Tai jūs iš Lietuvos.Na,taip.Tai jūs iš X miesto.Na,taip.
Tai gal žinot parduotuvę kur prieš kareivines?
Na,taip.Tai gal pažįstat pardavėją Nataliją.
Atsiranda kelneris,Kartu su juo bonka konjako,viskas kas reikalinga jį naudoti ir netrukus šašlykas.Pažįstam,kur gi ne- nenorim apvilti.(Gyvenime nesu jos regėjęs).Tai gal dar neištekėjus?Nu,ne.Na,tai į jos sveikatą.
Ir prasidėjo.Drąsiau,aš vaišinu.Aš armijoj tarnavau,su Natalija draugavau irt.t.ir t.t.
Konjako būtų užtekę kokioms dešimt natalijų
sveikatai pataisyti.Pagaliau išima pasus,atiduoda ir atsisveikinam lyg artimiausi giminės.Kelias laisvas.Namo.
Kojos gan sunkios kažkodėl,visai nesinori eiti
pėsčiomis,nors ir netoli.Tad į troleibusą.
Konjakas,aišku,neseną pamoką dar nebuvo išblukinęs.Įsitikinam kad čia ne antras trolei
usas ir įsėdam.Romai,sakau,anie bilietai pas mane buvo paskutiniai.Dabar tavo eilė pirkti.
Tokia jau pas mus tvarka buvo.Gerai.Romas išsi-
traukia rublį,iriasi link vairuotojo kabinos.
Matau jį per kabinos stiklą.Romas griebia rankeną,atveria duris ir kiša ranką su pinigais.Vairuotojo ranka pakyla nuo vairo ir
neatsisukdamas užtrenkia duris.Romas veiksmą kartoja kažką sakydamas.Aš per Romo petį matau ant kabinos durų tiesiai prieš jo nosį užrašą -bilietai parduodami tik stotelėse.Dabar vairuotojas sureaguoja-atsisuka ir išgirstu-ty koziol čitatj umieješ? ir duris paskui save trinkt.Romas akivaizdžiai nepraranda dvasinės
pusiausvyros,vėl duris atveria ir garsiai bet mandagisi reikalauja bilieto.Dabar jau akivaizdžiai vairuotojas praranda dvasinę pusiausvyrą,pasisuka visu kūnu,abiem rankom griebia durų rankeną palydėdamas šį veiksmą žodžiais,kurių čia cenzūra neįsileistų.Romas dar kažką bando sakyti,bet aš jau nebegirdžiu.
Viskas vyksta akimirksniu.Staiga pamatau pro priekinį troleibuso langą užpakalinį prieš mus važiuojančio troleibuso langą.Vairuotojas aiškina Romui taisykles,o tuo tarpu mūs troleibusas visa jėga rėžiasi į prieš esantį.
Smūgis siaubingas.Pažyra stiklai,suklinka keleiviai.Stovinčius inercija meta į priekį,
aš gaunu smūgį į nugarą ir pajuntu į kažką minkštą įrėmintas.Troleibuse panika,riksmas.
Dar kažkas suriko-degam,tuo sukeldamas dar didesnę sumaištį.Duris,rėkia,duris atidarykit.
Vairuotojas bando,matau,atverti priekines duris.Jos kiek sujuda,tačiau neatsidaro.
Atsidaro užpakalinės.Visi kaip vienaslauk.Jokių
mandagumo taisyklių.Išsiverčiam beveik paskuti
niai.Romas ir sako,einu pas vairuotoją išsiaiškint.Aš jau nieko nesakau,čiumpu jį už rankos ir minioje dingstam už artimiausio kampo.
Penktadienio rytas.Romai,klausiu,tu krykštytas.
Atsakymas teigiamas.Poterius kalbi?Retai,bet kalbu.Klausyk,sakau man jau aišku.Esi velnio apsėstas,reikia imtis priemonių.Ką siūlai?
Eime į bažnyčią,pašventins tave,gal bus geriau.Dabar pats matai,kiekvienam žingsnyje tau velnias koją kaišioja.Bet gi čia musulmonai?
Hm,sakau,jų šėtonas su mūsų velniu taigi broliai.Diskusiją baigėm sutarimu velnią varyti grįžus namo.
Na,o koks gi lagamino likimas,tikriausia neuž-
miršot.Trumpai (koroče)- (nes ir taip jau labai ilgas pasakojimas pasidarė)lagamino Maskvoje neatgavom.Pasakė nerastas.Romui patariau per
daug nesisieloti praradus lagaminą su labai neblogu turiniu.Ir vis tik.Po gerų poros
mėnesių Romo skambutis.Atvirlaiškis atėjo iš gelžkelio kontoros.Mano lagaminas grįžo,varom atsiimti.
Nuvarom.Kaip puiku,Romo lagaminas naujutėlis.
Svoris rodo,kad turinys vietoj.Susimoka už pristatymą,paeinam iki artimiausio suoliuko ir Romas sako.atidarykim. Įdomu kaip viskas išsilaikė.Atidaro.Aš nespėjau pamatyti turinio,
kai Romas užtrenkė atgal lagamino dangtį ir su trenksmu metė į čia pat easantį konteinerį.
Nieko neklausiau.Supratau.

Dėkoju tiems skaitytojams,kurie turėjo kantrybės iki galo perskaityti šią paskutinę serialo "Trys viename" dalį.Suprantu,kaip nelengva kankintis prie tokių ilgų pasakojimų,bet jau taip gavosi.
Jei,mieli skaitytojai,nenušvilpsite,tai dar su mūsų herojais susitiksime,tik ,pasižadu, pasakojimai bus trumpesni. Na,o jeigu kam pakėlė nuotaiką,tai rašyta neveltui.
Iki,mieli nuotykių mylėtojai.