Trys vienoje.Pirma dalis.

Mieli skaitytojai - nuotykių mėgėjai.
Peržvelgiau savo ankstesnių pasakojimų reitingus
-nei vieno akmens į mano daržą.Ačiū.Ačiū tau Spartac'ai,ačiū Rimute.ačiū Zuijkute,ačiū Eva,
ačiū Mergytia'i ir tau Evelina nuoširdus ačiū.Ir visiems,kurie mane skaitėte.
Jūs mane pskatinote ir toliau tęsti savo pasakojimus.Taigi- trys vienoje,tai trys nuotykiai vienoje kelionėje.Galgi ir per daug jau nuotykinga ta kelionė,bet taip jau nutiko mūs nepamainomam nuotykių herojui Romui. Kad jums,mieli skaitytojai,neatsibostų skaityti,tai šią kelionę dalinu į tris dalis,sutinkamai su įvykiais kelionės metu.
Kelionės kryptis - saulėtoji Kazachija,miestas-
Aktiubinskas,tikslas - pratęsti pasirašytą sutartį su Aktiubinskglavsnabu.Mūs jau čia būta.Pažįstamos vietos,žmonių įpročiai,papročiai,santykiai,todėl spėlioti netenka kas ir kaip bus.Na ir pačios įstaigos
personalas jau neblogai pažįstamas.O jis beveik
visas moteriškas.Žavios tos kazachaitės,nors akelės ir įstrižos.Žinom kuo jų širdeles suvirpinti,o jau nuo to labai priklauso kontrakto naudingumo koeficientas.Tad į kelionę.
Bilietai iš anksto užsakyti lėktuvu iš Maskvos į Aktiubinską.18-00 Maskvos laiku.ĮMaskvą traukiniu iš Kauno 20-30.Ryte 9-30 Maskvoje ir pusė dienos dykinėti,sostinę apžiūrinėti.Viskas detaliai suplanuota.Didžiuliai lagaminai prikimšti gėrybių kazachaičių širdims virpinti.
Sėdam į traukinį Kaliningradas - Maskva.Randam savo kupe,įeinam.mandagiai pasisveikiname su jau ten esančiais.Jaunas,panašaus mūsų amžiaus vyrukas ir jauna moteris - mokytoja baltarusė(kaip vėliau paaiškėjo).Žaibiškai metam su Romu burtus ir man atitenka viršutinis gultas,Romui -apatinis.Susitvarkom,važiuojam.Tariamės su Romu,ką reikėtų Maskvoje aplankyti,laiko juk turėsime gerą pusdienį.
Praslenka pirmosios pora kelionės valandų,
vakarėja.Romas pasiūlo pasistiprinti prieš naktį.Mintis patraukli,kodėl gi ne.Ant stalo bematant atsiranda skilandžio gabalas su įvairiausiais priedais,visko,ko reikia skaniai vakarienei.Ruselis,Volodia vardu ,taip taktiškai,neprimetančiai - gal galėčiau prisijungti ir nelaukęs mūs pritarimo liuokt nuo gulto.Rankoj butelis konjako.Mandagiai pasiteirauja,ar mes nieko prieš.Mes nebuvome prieš.Konjakas pradėda kelionę ratu.Betgi nejauku kaip tai.Trys vyrai,o mergina kamputyje
įsprausta.Čia Romas imasi iniciatyvos.Kaip galėdamas mandagiau,galantiškai,labai natūraliai pavadina merginą atsisėsti arčiau.Po nedidelio ačiū,gal nereikia, vis tik prisideda prie kompanijos ir visi pasijuntame jaukiai.Tuoj užsimezga kalba kas iš kur,kur keliauja,kokie reikalai ir taip toliau.Konjakas ,Volodios pilstomas, gan greit senka.Tautų draugystė stiprėja.Čia mokytoja iš broliškos Baltarusijos ištraukia analogišką
bonką,kuri tęsia pirmosios kelionę.Tautų draugystė dar labiau sutvirtėja.Ir antroji po kurio laiko išsenka.Šiuo momentu prabyla Romas.Jis labai atsiprašo,kad Lietuva nedidelė šalis,joje neauga vynuogės ir negaminamas konjakas,bet lietuviai turi savo nacionalinį gėrimą,kuris vadinasi suktinis,tik išversti į rusų kalbą sunku.Plačiu mostu deda "Suktinį" ant stalo ir kviečia paragauti.Kompanija pritariamai linkčioja.Volodia pilsto toliau.Tautų draugystė tęsia tvirtėjimą.Man ji iki galo taip ir nespėjo sutvirtėti.Ėmė kažkaip viskas suktis,pasiskubinau užimti savo gultą viršuje.Iškart užmigau.Labai gerai miegojau.
Atsibundu,žvilgt į laikrodį - 7-30.
Na,galvoju,tegu dar Romas kokį pusvalandį pamiega,nežadinsiu.O gal jis pabudęs?Pasilenkiu -Romo nėr.Ir kitas apatinis gultas tuščias.Hm.Hm.Laikas bėga.Jau 8,jau 8-30 ,jau 9.
pro langą matyt Maskvos priemiesčiai.Kupe palydovė jau antrą kartą ragina grąžinti patalynę.Surenku viską,priduodu,grįžtu-sėdi Romas,akys raudonos,raudonos.Ką jau ten beklausinėti.Gyvas sveikas ir valio.Netrukus traukinys įvažiuoja Belorusskij vokzal ir su lagaminais nešdinamės lauk.Reikia lagaminus į saugojimo kamerą pasidėti.Negi tąsysi juos po Maskvą.Žmonių srautas veda mus laiptais žemyn.Romai,sakau tik neatsiskirkim,pamatysi pora tuščių kamerų,ten ir pasidėsim lagaminus.Gerai.Ir aš dairausi.Kaip tik matau šalia viena kitos dvejas atviras duris.Romai,sakau,paskui mane.Atsigrįžtu -Romo nei kvapo.Pasidedu lagaminą,surenku įprastą kodą,įmetu monetą,užtrenkiu duris,užsirašau kameros numerį.Viskas paprasta,įprasta.Lipu atgal laiptais į viršų- Romo dar nematyt.Laukiu.Neilgai.Kur tu dingai -mane užsipuola,aš jam tokį pat klausimą.Betgi viskas gerai.Romai,sakau,o tu numerį ar užsirašei?Kokį numerį?Na,kameros numerį.Romo veidas apsiniaukia - ne.Dabar,sakau,kol dar viskas atminty,grįžtam prie tavo kameros ir užsirašyk numerį,kad vėliau nereikėtų ilgai ieškoti.Grįžtam.Meta Romas monetą į savo (jam taip atrodo)kamerą.Automatas garsiai nuryja monetą,Romas surenka kodą,bet durys nė krust.
Gal gretimos durelės,sakau.Gal.Veiksmai kartojasi,durys nė krust.Gal,sakau aukštesniam aukšte durelės.Gal.Monetą praryta,durys nė krust.Šis procesas tęsėsi iki išsibaigė monetos.
Netrukus Romas grįžta išsikeitęs pilnas saujas monetų,padalija jas pusiau ir jau abu bandom laimę.Sakau,Romai,gal ne šitoj pusėj.Gal.Pereimnamį kitą pusę.Viskas kartojasi tik be rezultatų.Romai,sakau,gal ne šitoj sekcijoj tavo kamera.Gal.Einam į sekančią sekciją.Vėl nuo pradžių, Rezultato nėra.Į pabaigą ir iškeistos monetos,bet jau jų nebeprireikia,kai pajuntu sunkią ranką ant peties.Atsisuku -milicininkas -ja za vami davno nabliudaju.Prajdiomte.
Žmoniškas milicininkas.Papasakoju situaciją trumpai,einam,sako padėsiu.Nusiveda pas budinčią.Ji paėmus visraktį dar gal kokį pusšimtį durelių atidarė,bet Romo lagaminas lyg skradžiai žemę prasmego.Davė budinti specialų blanką,kur Romas detaliai aprašė lagaminą ir jo turinį,nes jau laikas buvo persikraustyti per visą Maskvą į Domodedovą.Visa laimė,kad Romo pasas ir lėktuvo bilietas pas mane piniginėj.
Na,sakau grįšim maždaug po savaitės.O,sako budinti,per tiek laiko atsiras tavo lagaminas tikrai.Beliko patikėti.Po geros valandos jau skridome pas brolius kazachus.Tuo Maskvos nuotykiai baigėsi,tačiau kelionė dar tik prasidėjo.Kas vyko toliau,kaip baigėsi lagamino istorija,jei tik Jūs,mieli skaitytojai,panorėsite,sužinosite vėliau.
Ačiū,jei pakako kantrybės perskaityti iki galo. Viso
Įkelk savo nuotykį
Tai nutiko ne man, o mano draugei(Ievai). buvo žiema. pas trečią draugę(Iloną) nusprendėm žiūrėti filmą, o krimstelti ko-nebuvo. na aš su Ieva nusprendėm nueiti iki artimiausio kiosko. pakeliui reikėjo perlipti neaukštą dygliuotą tvorą. aš...
Peržiūrų: 1040
Beskaitydama pasakojimus prisiminiau ir as viena linksma (tada taip neatrode) istorija, kuri nutiko man, kai dar mokiausi mokykloje, kazkur 11-toje klaseje. Budama 10-toke pradejau draugauti su savo klasioku. Jis buvo bene linksmiausias, smaiksciausias,...
Peržiūrų: 1125
Tai va, sugalvojau papasakot, nes situo visu savo nuotykiu nelabai galiu su kazkuo pasidalinti!!! Pradekim nuo pradziu - mazdaug pries sesis metus isvaziavau gyventi i Kipra, po kiek laiko atsirado ir mano princas - visas toks grazus, mokytas, demesingas ir...
Peržiūrų: 1120
Buvo mano gimtadienis ir gimtadienio isvakarese drauge man buvo padovanojusi vibratoriu Mane siek tiek sokiravo tokia dovana, bet tik nusisypsojau ir ja priemiau, kad jau ji man padovanojo, tai as ir paklausiau kaip juo naudotis, nes pirma karta toki...
Peržiūrų: 6163
Tai nutiko ne man,o vienam tokem bicui.Buvo vasara,ir jis su klase nuvazevo prie ezero.Ten buvo tiltelis,aisku visi sokinejo nuo jo.Tas biciukas irgi nusprende nusokt.Kaip tare taip padare.Nu nusoko jis kaip "profas" islindo an kranto,ziuri ir nesupranta ko...
Peržiūrų: 1412
nu mokslo metu pabaigoje buvo zygis i gamta.kadangi ryte oras buvo labai siltas tai apsirengiau tik tokiais marskineliais su uztrauktuku ir dzinsais.na einame mes su klase prie upes ir atrodo viskas nuostabu tik kad laabaaaaaii karsta.nu as pagalvojau "ai...
Peržiūrų: 970

Surask mus Facebook'e
Draugai
© 2010 VVisos teisės gal saugomos www.nesijuok.lt
D.U.K. Kontaktai Reklama