Užsispyręs triušis

Na nesakysiu, kad čia man ar mano draugams įvyko, tačiau kad bajeris tikras - tai faktas!
Įsigijo vienas vyrukas sodybą ir kartais atvažiuodavo pailsėt iš miesto su savo nenuorama dalmantinu (galų gale veislė ne tiek svarbu). Gretimais gyveno žmogelis, kuris turėjo šiokį tokį ūkelį: karvutė, vištytės, triušiukai...
Tai va, vieną dieną tas dalmantinas partempia savo šeimininkui triušį. Nabagas nutampytas, žemėj išvoliotas, ir jau negyvai užniūrkytas. Labai jau nesmagu pasidarė tam naująjam kaimynui - tik atsikraustė, o jau eibių prikrėtė. Taigi, paėmė jis tą negyvą triušį, nuprausė jį, plaukų džiovintuvu išdžiovino, patyliukais nunešė pas kaimyną ir įdėjo paslapčia į narvelį.
Praėjo geras pusmetis...Miestelėnas kaimynui padėjo bulvikes nukasti. Sėdi jie abudu po talkos prie butelaičio, šnekasi. Kai buteliokas jau apytuštis buvo, ūkininkas ir sako: žinai, man toks nutikimas neperseniausiai buvo. Nudvėsė mano kralikas, aš jį už daržo užkasiau. Bet kitą dieną žiūriu ir akim savo netiku - guli, bestija, savo narvelyje! Iki šiol mįslė, negaliu suprasti, kaip tai galėjo atsitikti...