Apsipazinimas

Tais laikais kai telefono mokestis dar nebuvo skaiciuojamas i minute, mes su drauge turedavom tokia mada skambineti savo klasiokams i namus ir visaip issidirbineti. Taigi viena diena tuo ir uzsiiminedamos mes su drauge susukom vieno klasioko numeri. Kaip tiktai man pasakius laba diena, ji apsipazino balsais ir palaike mane mano klasioko brolio pana. Na o as ir pradejau apsimetineti. Taigi ji paklause kaip praejo kazkoks tai balius, kur jo brolis ir jo panele turejo dalyvauti. As ir sakau: -"Nu jau balius fainas buvo. Nusigere visi kaip tapkes. As visa vakara tulika apsikabinusi vemiau, nuo tu keliu litru samagono, kuri bernai buvo uzpirke."
Mama net nezinodama kaip i tai reguoti: -"Tai jus vaikeliai samagona geriat, taigi taip ir nusinuodyti galima." O as ir sakau: -"Tai kad bernams tevai pinigu neduoda, tai kitiems gerimams neuztenka." Mama visai zado netekusi: -"Tai as net nemaniau kad jus vaikeliai jau tokiais suaugusiais vaidinat." As sakau: "Nei mes vaidinam nei mes ka, mes jau tokie esam." Tada ji noredama pakeisti tema paklause manes apie mokslus. O as jai: "Tai mums gi su Tadu (toks mano klasioko brolio vardas) nusispjaut ant tu mokslu. Mama, sau panosei: "Tai kas gi tau Alina pasidare, nes buvai visai rimta mergaite." O as jai: -"Tik prisimetinedavau tokia, kad jums itikciau". Mama visai zado netekusi nutilo. Poto ji pasake kad Tado nera namie ir padejo rageli.
Kaip linksma mums tada su drauge buvo. Raitemes is juoko gal koki pusvlandi ant grindu. Nors dabar kai pagalvoju, tai gal reikejo veliau paskambinti ir prisipazinti kad tai tik buvo apsipazinimas