Stai ka reiskia kai per daug isimyli.

Isimylejau be galo vaikina kuris mane jau senai myli ir del manes kraustosi is proto.Taip atsitiko kad jam teko grizti atgal is savo nuomojamo buto pas tevus.O as galima sakyt kaip ir gyvenau kartu su juo,buvau antiek pripratus prie jo ir viena jau nebegalejau buti o tuo labiau miegoti savo lovoj.Sis issiskirimas mum atrode toks nepakelemas ir siaubingas.Jis aisku ikalbinejo varyti gyvent kartu pas ji su tevais,bet as niekaip nesutikau,nors jis maldaute maldavo manes.Aisku kaip ir visi isimylejaliai pasipyle zinutes viena po kitos,net ir naktim.Ta nakti as nuvariau miegot pas mama i didele lova,nes ji miegodavo viena.Nu ir susapnavau savo mylimaji kad as ji apkabinau kad as ji buciuoju ir panasiai ir tik staiga pramerkiu akis ogi sudas ziuriu mama guli,o as ja apkabinusi ir kad buciuoju kad buciuoju pize taip pasidare geda,nejauku.As tik greit atsitraukiau susiguziau i kamputi ir paziurejau ar mama neziuri nu bent jau kiek pasirode tai ji miegojo,o kaip istikruju buvo tai nezinau.As suprantama apimta gedos greit uzmigau.Nu ryte atsikelus nuejau i virtuve ir ziuriu mama sedi,man taip geda pries ja pasidare net dabar normalei negaliu jai i akis paziuret.Dar iki siol tikiuosi kad ji kietai miegojo ir nieko nepajaute kaip as ja buciavau.Ko tik neatsitinka siam gyvenime.