sokiu kosmaras

Siaip jau si istorija tikrai nera labai juokinga,bent jau man ja prisiminus iki siol nejauku darosi ir iki siol girdziu pasaipu juoka.o ivyko viskas tada kai man buvo tik 15 metu,ivykio vieta -mokyklos sokiai.
Ta vakara kaip ir visada i sokius mane issitempe mano drauge.Ruosiausi jiems puse vakaro ,uzsitempiau savo tinklines pedkelnes(tuo metu jos buvo madingos),uzsimoviau sijonuka,priderinau palaidinuke,zinoma pasidaziau,ir mes isejom i sokius.
Na o sokiuose kaip sokiuose ,sokom linksmonomes kol pagaliau mus prispyre nueiti i viena vieta.TEn aisku kaip kietos panos pabandem parukyti,as atlikau savo maza reikaliuka,dar pasidaziau lupas,ir nuejom atgal i sale.
Ir tada pajutau kad i mane visi kazkaip per daug idemiai ziuri o praejus dar pasigirsta ir snabzdesiai.Hm,galvoju negi cia taip veikia mano lupdaziai(tuomet maniau kad violetines lupos labai grazu).Bet kai pradejo vos ne atvirai juoktis man pasidare visai nebejuokinga.Ir tik priejus prie sales duru supratau is kur kilo tos visuotines linksmybes.Prie sales duru stovejusi budinti mokytoja grieztai visus nutilde,o man pataise mano sijonuka,kurio krasteli is nugaros as netycia uzkisau uz pedkelniu,ir tai ejau iki pat sales sviesdama visiems savo uzpakaliu ir kelnaitemis,kurios gerai matesi per mano tinklines pedkelnes.
po tokios gedos i sokis nebejau dar labai ilgai,o mokyklos sokiuose is viso nebesirodziau.