Buvo vasaros rytas,aš ir mano vaikinas su dar keliais draugais buvom susitarę į vandens atrakcionių parką varyt.Iš viso turėjom penkiese važiuot:aš,mano vaikinas,drauge ir dar viena porelė.Sutartoj vietoj,sutartu laiku susitinkam-aš,mano vaikinas,ir draugeška Aistutė.Kitos porelės nerasta..na galvojam dar palauksim,jei neateis tai varysim ieškot ir sulupsim,kad vertė laukt

praėjo penkiolika minučių-laukt atsibodo.Ta porelė už trijų gatvių gyvenio ir mes nemandri,negailedami savo kojų(turėjom varyt su anos porelės automobiliu) patraukėm galabyt nepunktualiųjų draugų.Prieinam,skambinam į duris,niekas neatidaro.Pagalvojom,kad gal miega,tai dar labiau pradejom skambint.Galiausiai,mano draugas neapsikentęs pabandė atidaryti duris ir voila durys neužrakintos.Įeinam į koridorių ir girdim:mmm,ahh,taip,greičiau ir panašiai

pasidarė aišku,kad mūsų brangieji užsiiminėje nepadoria veikla.Prieinam prie miegamojo durų,aimanos girdisi vis geriau..galvojam,kad reikia kokią zbitką jiem iškrėst

draugė išsitraukė mobilų ir pradėjo įrašinėt mūsų gražuoliukų "meilės dainas".Praėjo 10mino jie vis nesiliauja,mes prunkščiam už durų,nesuprantam kaip jie mūsų negirdi.Galiausiai,tyla..Mes tepam slides iš buto,kad nepagalvotų jog iškrypėliai kokie esam

ir nuvarom į ten,kur turėjom laukt

po 15min ateina mūsų įsimylėjėliai.Draugė lyg "netyčia" mangydama telefona paleidžia įrašytas pupulių aimanas.Rekodiniu greičiu abiejų veidai pasidaro kaip prieš savaitę virta kruopų košė.Teko išklot visą tiesą,nes jie aptvatijo mus iš krepšių

Dar ir dabar kartais prikaišiojam jiem šitą