Mano verslas
Tai buvo apie 1992 metus, kai laukinis kapitalizmas pradėjo vežtis į Lietuva pro langus ir duris. Vienu metu tolimas žmonos giminaitis, atradęs pinigų gyslą, ir vežęs visokiausią šlamštą iš JAE, pasiūlė man- bėdžiui- užsidirbti pinigų, pardavinėjant jo prekes Marijampolės žemėje.
Verslas kurį laiką sekėsi neblogai, užsidirbdavau, kaip sakoma ir duonai ir vandeniui ( atsiprašau – ir sviestui ),( dabar sakytume - margarinui “ Rama” )( tačiau, teatleis man skaitytojas už mano neišprusimą ir nežinojimą, kad “Rama” – tai ne Saulės dievas, bet paprasčiausias margarinas.)
Tuo metu jau įsigijau nuosavą pasididžiavimą - automobilį VAZ 2101.Šį tarybinį stebuklą dar ir dabar susapnuoju naktimis.
Mes- du jauni vyrukai – aš ir mano jaunesnysis brolis, kuris prieš mane atrodė, kaip žalias Šunskų lentpjūvės darbininkas, atvežėme arabų prekes į Marijampolės žemę.
Buvo gražus žiemos vakaras. Gatvių lempos apšvietė lengvai krintančias snaiges. Jautėsi šventinė Kalėdų nuotaika. Mamos su vaikučiais landžiojo po krautuvėles, ieškodamos dovanėlių sau, vyrui, kitiems artimiesiems.Jiems pasisekė – mes turėjome puikių arabiškų žaisliukų, kuriuos atvežėme savo žiguliuku į centrinę parduotuvę. Žaislai vos tilpo į automobilio bagažinę.
Susitarę su pardavėjais, kurias prekes jiems palikti, grįžome prie savo automobilio. Pabandėme atrakinti bagažinę –o ji- nei iš vietos, tikriausiai užšalo
spynelė. Laukti nėra kada , laukia kiti pirkėjai, o ir pinigai mums jau paruošti.
Prisiminiau giminačio, žigulių specialisto,tarybinių automobilių meistro, patarimus, ir nutariau juos išbandyti praktiškai.
Veiksmas paprastas - brolis kelia bagažinės dangtį, o aš spiriu į valstybinį numerį
Pasirodo - ne taip lengva , bagažinė neatsidaro.
Mums bespardant automobilį, praeiviai šypsosi - tai ką, kietuoliai, nesugebat atsirakinti?
Galų gale spyriau į bagažinę iš visų jėgų ir dangtis netikėtai atsidarė.
Bet koks nusivylimas laukė mūsų - viduje nei vieno žaislo.
Po trumpo šoko pastebim, kad bagažinės vidus ne toks, koks mūsų automobilio. Dirst į automobilio vidų- ten irgi ne taip.
Pasižiūrime į kitas mašinas - o ten, už keliolikos metrų - mūsų žiguliukas .

Tai gi kai buvau mazesne visada maisiau siuos zodzius FORTKE ir DUKOFKE. Karta su draugais labai karsta pavarario diena sedejom nedidelėjame kabinete kur mums turejo buti pamoka bet padare langa. Mes nusprendem dar pasedeti ir pabazarinti. Liko gal kokie 6...
Peržiūrų: 3310

Na karta nuejau i drabuziu parduotuve ir norejau nusipirkti kostiuma. Paklausiau vienos pardavejos ko turi pasiulyti. Tai ji isrinko man viena kostiuma ir liepe eiti i kabina pasimatuoti. Na as ir nuejau. Ji man atnese ta kostiuma. Ji buvo su ilga suknele. Is...
Peržiūrų: 1214

Na buvau tada dar bispridielnas moksleivis...Ir istorija tai tikrai reali.Na, zodziu, turejau as toki draugeli, gerokai vyresni, stambu vyrioka.Buvom isties savi.Na viena diena as einu is mokyklos namo ir kita gatves puse, kiek pries mane eina tas...
Peržiūrų: 3477

Prisimenu karta atvaziavau pas drauge su dviraciu.Ji gyveno nelabai toli. Nusprendem paskambint kitai draugei, kuri gyveno kitam miesto gale. Paskambine isgirdom tik pikta jos balsa ir dideli nenora kad mes atvaziuotume. Bet... Mes nebutume mes jei butume jos...
Peržiūrų: 1160

na ka mano istorija bent man tai buvo juokinga o kaip jums nezinau

zodziu draugavau as su tokiu vaikinuku pazystamo buvom apie menesi laiko... jis buvo geras paslaugus ir t.t todel viena diena sugalvojom su puskem nuvaryti pas viena drauge paplepet...
Peržiūrų: 2680

- Isivaizduoji Lina koks jis buvo nuotabus,sokom visa vakara!Pasakoju isijautusi draugei kai ejom is mokyklos namo per miesta...-Kaip mane buciavo,jis pasakiskas fantastiskas!-Hmh...Gaunu pritarima tai toliau bildinu jai visa istorija kaip susipazinom,padarau...
Peržiūrų: 838