Mano verslas

Tai buvo apie 1992 metus, kai laukinis kapitalizmas pradėjo vežtis į Lietuva pro langus ir duris. Vienu metu tolimas žmonos giminaitis, atradęs pinigų gyslą, ir vežęs visokiausią šlamštą iš JAE, pasiūlė man- bėdžiui- užsidirbti pinigų, pardavinėjant jo prekes Marijampolės žemėje.
Verslas kurį laiką sekėsi neblogai, užsidirbdavau, kaip sakoma ir duonai ir vandeniui ( atsiprašau – ir sviestui ),( dabar sakytume - margarinui “ Rama” )( tačiau, teatleis man skaitytojas už mano neišprusimą ir nežinojimą, kad “Rama” – tai ne Saulės dievas, bet paprasčiausias margarinas.)
Tuo metu jau įsigijau nuosavą pasididžiavimą - automobilį VAZ 2101.Šį tarybinį stebuklą dar ir dabar susapnuoju naktimis.
Mes- du jauni vyrukai – aš ir mano jaunesnysis brolis, kuris prieš mane atrodė, kaip žalias Šunskų lentpjūvės darbininkas, atvežėme arabų prekes į Marijampolės žemę.

Buvo gražus žiemos vakaras. Gatvių lempos apšvietė lengvai krintančias snaiges. Jautėsi šventinė Kalėdų nuotaika. Mamos su vaikučiais landžiojo po krautuvėles, ieškodamos dovanėlių sau, vyrui, kitiems artimiesiems.Jiems pasisekė – mes turėjome puikių arabiškų žaisliukų, kuriuos atvežėme savo žiguliuku į centrinę parduotuvę. Žaislai vos tilpo į automobilio bagažinę.


Susitarę su pardavėjais, kurias prekes jiems palikti, grįžome prie savo automobilio. Pabandėme atrakinti bagažinę –o ji- nei iš vietos, tikriausiai užšalo
spynelė. Laukti nėra kada , laukia kiti pirkėjai, o ir pinigai mums jau paruošti.
Prisiminiau giminačio, žigulių specialisto,tarybinių automobilių meistro, patarimus, ir nutariau juos išbandyti praktiškai.
Veiksmas paprastas - brolis kelia bagažinės dangtį, o aš spiriu į valstybinį numerį
Pasirodo - ne taip lengva , bagažinė neatsidaro.
Mums bespardant automobilį, praeiviai šypsosi - tai ką, kietuoliai, nesugebat atsirakinti?
Galų gale spyriau į bagažinę iš visų jėgų ir dangtis netikėtai atsidarė.
Bet koks nusivylimas laukė mūsų - viduje nei vieno žaislo.
Po trumpo šoko pastebim, kad bagažinės vidus ne toks, koks mūsų automobilio. Dirst į automobilio vidų- ten irgi ne taip.
Pasižiūrime į kitas mašinas - o ten, už keliolikos metrų - mūsų žiguliukas .
Įkelk savo nuotykį
taigi buvau as vasara pas mociute kaime paatostogauti. miesto vaikis. jaunas buvau. kaimelis buvo nemazas, net kulturnami savo turejo. zodziu vieta aiskivarau pavakare as i degaline cizu nusipirkti. slaptai, kad babuska nesuzinotu. nusipirkau, uztraukiau duma...
Peržiūrų: 1714
2001m. Nida, 3d. kelione su klase, man buvo 17m. Kam ten idomios tos ekskursijos tokiam amzhiuj, svarbu prigert, ir kuo daugiau. Po vienos linksmos nakteles miegu ramiai sau ryte, jauchiu kas tai smaugia, dar nesuvokes kas kur ir kaip, atsimerkes matau...
Peržiūrų: 942
Gražų rytą pamačiau jį,jis toks nuostabus mano akyse pasidarė toks tyras nenumaldomas jaudulys perbėgo visą mano kūną,kojos net linko nuo jo žvilgsnio.galvoju kaip su juo suartėt ir parašiau jam raštelį kur ir kada susitinkam,bijojau labai...
Peržiūrų: 1006
Tai nutiko gūdų ir lietingą vakarą Balbieriškio kiaulių fermoje "Pievų fėja". Dirbau aš ten sargu, ne tiek dirbau kiek miegojau bei mergas kirkinau, ir buvau nusižiūrėjęs tokią drūtą ir mano žvitriai bei žvairai bet savotiškai žaviai...
Peržiūrų: 1769
Na kagi,as,pirmakurse,viena ryta atvarau i kolegija,o ten....tuscia! net sviesos nedega..hmmm,keista.isijungiu sviesa koridoriuj,ziuriu jau 7:55, o ne vieno kursioko nera,destytojos irgi.Ir staiga man besedint prieina kazkoks vaikinas,kazko paklausia,na,ir...
Peržiūrų: 1228
Kol kas neturiu lietuvisko srifto, tad prasom atleisti uz "sveplas" raides... Taigi: karta vasara nukeliavau su draugu savaitelei i toki visai visai nediduka Anglijos miesteli. Nu ka: pirma diena vaikstinejam sviesiomis gatvemis, oras puikus(kaip reta),...
Peržiūrų: 1018

Surask mus Facebook'e
Draugai
© 2010 VVisos teisės gal saugomos www.nesijuok.lt
D.U.K. Kontaktai Reklama