Mano verslas

Tai buvo apie 1992 metus, kai laukinis kapitalizmas pradėjo vežtis į Lietuva pro langus ir duris. Vienu metu tolimas žmonos giminaitis, atradęs pinigų gyslą, ir vežęs visokiausią šlamštą iš JAE, pasiūlė man- bėdžiui- užsidirbti pinigų, pardavinėjant jo prekes Marijampolės žemėje.
Verslas kurį laiką sekėsi neblogai, užsidirbdavau, kaip sakoma ir duonai ir vandeniui ( atsiprašau – ir sviestui ),( dabar sakytume - margarinui “ Rama” )( tačiau, teatleis man skaitytojas už mano neišprusimą ir nežinojimą, kad “Rama” – tai ne Saulės dievas, bet paprasčiausias margarinas.)
Tuo metu jau įsigijau nuosavą pasididžiavimą - automobilį VAZ 2101.Šį tarybinį stebuklą dar ir dabar susapnuoju naktimis.
Mes- du jauni vyrukai – aš ir mano jaunesnysis brolis, kuris prieš mane atrodė, kaip žalias Šunskų lentpjūvės darbininkas, atvežėme arabų prekes į Marijampolės žemę.

Buvo gražus žiemos vakaras. Gatvių lempos apšvietė lengvai krintančias snaiges. Jautėsi šventinė Kalėdų nuotaika. Mamos su vaikučiais landžiojo po krautuvėles, ieškodamos dovanėlių sau, vyrui, kitiems artimiesiems.Jiems pasisekė – mes turėjome puikių arabiškų žaisliukų, kuriuos atvežėme savo žiguliuku į centrinę parduotuvę. Žaislai vos tilpo į automobilio bagažinę.


Susitarę su pardavėjais, kurias prekes jiems palikti, grįžome prie savo automobilio. Pabandėme atrakinti bagažinę –o ji- nei iš vietos, tikriausiai užšalo
spynelė. Laukti nėra kada , laukia kiti pirkėjai, o ir pinigai mums jau paruošti.
Prisiminiau giminačio, žigulių specialisto,tarybinių automobilių meistro, patarimus, ir nutariau juos išbandyti praktiškai.
Veiksmas paprastas - brolis kelia bagažinės dangtį, o aš spiriu į valstybinį numerį
Pasirodo - ne taip lengva , bagažinė neatsidaro.
Mums bespardant automobilį, praeiviai šypsosi - tai ką, kietuoliai, nesugebat atsirakinti?
Galų gale spyriau į bagažinę iš visų jėgų ir dangtis netikėtai atsidarė.
Bet koks nusivylimas laukė mūsų - viduje nei vieno žaislo.
Po trumpo šoko pastebim, kad bagažinės vidus ne toks, koks mūsų automobilio. Dirst į automobilio vidų- ten irgi ne taip.
Pasižiūrime į kitas mašinas - o ten, už keliolikos metrų - mūsų žiguliukas .
Įkelk savo nuotykį
taigi buvom stovykloj...vakare kaskokio susvinkusio maisto padave, o man kaskaip itarimas kilo ir nevelgiau...taigi veliau visi isiskirste, o as pora valandu uztrukau. gryzes ziuriu visur privemta,visi laksto i tulikus, ieinu i kambarius, oten isvis skesta...
Peržiūrų: 1382
Nors pasakojimai čia dažniausia apie bezdalus ar tualetus, gal kam bus juokinga, kai papasakosiu neanalinį atsitikimą... Žodžiu, dirbu aš užsienio kapitalo kompanijoje Lietuvoje. Generalinis mūsų šefas yra užsienietis, būna jis mūsų ofise...
Peržiūrų: 1312
Sveikatą išsunkiančiu darbu, pagaliau užssidirbusi „babkių" ir sąžiningai „atsimokiusi" vairavimo kursuose (jei šį procesą iš vis galima pavadinti „mokymusi"), mano žmonos draugė Liubaška įsigijo naują „Fiat Punto". Šį reikalą...
Peržiūrų: 1695
2001m. Nida, 3d. kelione su klase, man buvo 17m. Kam ten idomios tos ekskursijos tokiam amzhiuj, svarbu prigert, ir kuo daugiau. Po vienos linksmos nakteles miegu ramiai sau ryte, jauchiu kas tai smaugia, dar nesuvokes kas kur ir kaip, atsimerkes matau...
Peržiūrų: 1093
tai gi,...paskaiciau Daidijos pasakojima apie maxima ir pati prisiminiau kaip mama man pasakojo, o jai pasakojo jos manikiurininke (ach tos pleputes ) o jai pasakojo moteris kuriai tai nutiko..... taigi is neaisku kelintu lupu jus isgirsit istorijike...
Peržiūrų: 1156
Tai jau buvo senai,bet prisimenu lyg tai butu nutike vakar.Mokiausi proftehnineje mokykloje,ir turejau labai gera drauge.Mes visada kartu smagiai leisdavome laika.Ta vakara mes buvome susitarusios su dviem naujais pazystamais kur nors, ka nors...
Peržiūrų: 1127

Surask mus Facebook'e
Draugai
© 2010 VVisos teisės gal saugomos www.nesijuok.lt
D.U.K. Kontaktai Reklama