Mano verslas

Tai buvo apie 1992 metus, kai laukinis kapitalizmas pradėjo vežtis į Lietuva pro langus ir duris. Vienu metu tolimas žmonos giminaitis, atradęs pinigų gyslą, ir vežęs visokiausią šlamštą iš JAE, pasiūlė man- bėdžiui- užsidirbti pinigų, pardavinėjant jo prekes Marijampolės žemėje.
Verslas kurį laiką sekėsi neblogai, užsidirbdavau, kaip sakoma ir duonai ir vandeniui ( atsiprašau – ir sviestui ),( dabar sakytume - margarinui “ Rama” )( tačiau, teatleis man skaitytojas už mano neišprusimą ir nežinojimą, kad “Rama” – tai ne Saulės dievas, bet paprasčiausias margarinas.)
Tuo metu jau įsigijau nuosavą pasididžiavimą - automobilį VAZ 2101.Šį tarybinį stebuklą dar ir dabar susapnuoju naktimis.
Mes- du jauni vyrukai – aš ir mano jaunesnysis brolis, kuris prieš mane atrodė, kaip žalias Šunskų lentpjūvės darbininkas, atvežėme arabų prekes į Marijampolės žemę.

Buvo gražus žiemos vakaras. Gatvių lempos apšvietė lengvai krintančias snaiges. Jautėsi šventinė Kalėdų nuotaika. Mamos su vaikučiais landžiojo po krautuvėles, ieškodamos dovanėlių sau, vyrui, kitiems artimiesiems.Jiems pasisekė – mes turėjome puikių arabiškų žaisliukų, kuriuos atvežėme savo žiguliuku į centrinę parduotuvę. Žaislai vos tilpo į automobilio bagažinę.


Susitarę su pardavėjais, kurias prekes jiems palikti, grįžome prie savo automobilio. Pabandėme atrakinti bagažinę –o ji- nei iš vietos, tikriausiai užšalo
spynelė. Laukti nėra kada , laukia kiti pirkėjai, o ir pinigai mums jau paruošti.
Prisiminiau giminačio, žigulių specialisto,tarybinių automobilių meistro, patarimus, ir nutariau juos išbandyti praktiškai.
Veiksmas paprastas - brolis kelia bagažinės dangtį, o aš spiriu į valstybinį numerį
Pasirodo - ne taip lengva , bagažinė neatsidaro.
Mums bespardant automobilį, praeiviai šypsosi - tai ką, kietuoliai, nesugebat atsirakinti?
Galų gale spyriau į bagažinę iš visų jėgų ir dangtis netikėtai atsidarė.
Bet koks nusivylimas laukė mūsų - viduje nei vieno žaislo.
Po trumpo šoko pastebim, kad bagažinės vidus ne toks, koks mūsų automobilio. Dirst į automobilio vidų- ten irgi ne taip.
Pasižiūrime į kitas mašinas - o ten, už keliolikos metrų - mūsų žiguliukas .
Įkelk savo nuotykį
Visishkai teisingai. Gerti.Del gerimo mes galime is senuku pesija atimti, ar pastume invalida,jo rankine su paskutiniais 10-simt litu su Dariumi ir Girenu " nurauti".Vien tik tam , kad be rupschiu "paskraidyti" , arba net ir "sudushti"jei "nurautoje"...
Peržiūrų: 1173
tai nutiko parduotuveje vokietijoj.vaikstinejau sau tarp lentynu ir taip pasisukus matau anglu kalbos mokomasias knygas vezimelyje.galvoju cia dar neiskrautos prekes...ir as taip griebt uz vienos ir sakau:ei ziurek ka...ir tuo momentu atsisuka vyras ir...
Peržiūrų: 980
Buvo vasaros rytas,aš ir mano vaikinas su dar keliais draugais buvom susitarę į vandens atrakcionių parką varyt.Iš viso turėjom penkiese važiuot:aš,mano vaikinas,drauge ir dar viena porelė.Sutartoj vietoj,sutartu laiku susitinkam-aš,mano...
Peržiūrų: 1652
ne mano pasakojimas o draugo. Draugas vaziavo troleibusu ir kjp visada neturejo biletelio ir kaskaip visada papuldavo tam paciam kontroleriui,na ir ta karta papuole,priejo tas pats kontr. ir klausia ar turi bileteli na o jis: kaip visada! -tada uzmokekit...
Peržiūrų: 1080
O si istorija bus apie viena Lietuvos zvaigzde ir mano "bendravima" su juo. Nerasysiu kas tai per vaikinas (geriau nutylesiu).Bet ji visi gerai zinome. Buvo taip...Su drauge shelome viename Vilniaus klube. O ta drauge turi daug pazistamu,yra gerai...
Peržiūrų: 1177
Tai va kai studentavau su kambariokais mes internete radom tokia teroristo knyga. Sugalvojom pagal ten pateiktus "receptus" pasidaryti "dumini paraka". Nuvarem i pardavke ir nusipirkom Kalio nitrato, anglies ir dar kazkokio shudo (ta ideja buvo mano biciulio...
Peržiūrų: 1541

Surask mus Facebook'e
Draugai
© 2010 VVisos teisės gal saugomos www.nesijuok.lt
D.U.K. Kontaktai Reklama