Mano verslas

Tai buvo apie 1992 metus, kai laukinis kapitalizmas pradėjo vežtis į Lietuva pro langus ir duris. Vienu metu tolimas žmonos giminaitis, atradęs pinigų gyslą, ir vežęs visokiausią šlamštą iš JAE, pasiūlė man- bėdžiui- užsidirbti pinigų, pardavinėjant jo prekes Marijampolės žemėje.
Verslas kurį laiką sekėsi neblogai, užsidirbdavau, kaip sakoma ir duonai ir vandeniui ( atsiprašau – ir sviestui ),( dabar sakytume - margarinui “ Rama” )( tačiau, teatleis man skaitytojas už mano neišprusimą ir nežinojimą, kad “Rama” – tai ne Saulės dievas, bet paprasčiausias margarinas.)
Tuo metu jau įsigijau nuosavą pasididžiavimą - automobilį VAZ 2101.Šį tarybinį stebuklą dar ir dabar susapnuoju naktimis.
Mes- du jauni vyrukai – aš ir mano jaunesnysis brolis, kuris prieš mane atrodė, kaip žalias Šunskų lentpjūvės darbininkas, atvežėme arabų prekes į Marijampolės žemę.

Buvo gražus žiemos vakaras. Gatvių lempos apšvietė lengvai krintančias snaiges. Jautėsi šventinė Kalėdų nuotaika. Mamos su vaikučiais landžiojo po krautuvėles, ieškodamos dovanėlių sau, vyrui, kitiems artimiesiems.Jiems pasisekė – mes turėjome puikių arabiškų žaisliukų, kuriuos atvežėme savo žiguliuku į centrinę parduotuvę. Žaislai vos tilpo į automobilio bagažinę.


Susitarę su pardavėjais, kurias prekes jiems palikti, grįžome prie savo automobilio. Pabandėme atrakinti bagažinę –o ji- nei iš vietos, tikriausiai užšalo
spynelė. Laukti nėra kada , laukia kiti pirkėjai, o ir pinigai mums jau paruošti.
Prisiminiau giminačio, žigulių specialisto,tarybinių automobilių meistro, patarimus, ir nutariau juos išbandyti praktiškai.
Veiksmas paprastas - brolis kelia bagažinės dangtį, o aš spiriu į valstybinį numerį
Pasirodo - ne taip lengva , bagažinė neatsidaro.
Mums bespardant automobilį, praeiviai šypsosi - tai ką, kietuoliai, nesugebat atsirakinti?
Galų gale spyriau į bagažinę iš visų jėgų ir dangtis netikėtai atsidarė.
Bet koks nusivylimas laukė mūsų - viduje nei vieno žaislo.
Po trumpo šoko pastebim, kad bagažinės vidus ne toks, koks mūsų automobilio. Dirst į automobilio vidų- ten irgi ne taip.
Pasižiūrime į kitas mašinas - o ten, už keliolikos metrų - mūsų žiguliukas .
Įkelk savo nuotykį
O viskas buvo taip. Mes buvome dviese - as ir mano drauge is Amerikos. Nusprendeme nueiti i kina, o paskui kur nors pavalgyti. Nuejome i atnaujinta "Romuva", pasiziurejom "Psicho Terapija". Oi geras filmas, kas nebuvot patariu nueiti. Po filmo galvojame, kur...
Peržiūrų: 1846
Vieną dieną aš su drauge ėjau iš parduotuvės (mums buvo tada 8 metai). Ir sumąstėme eiti pro darželį, nes pro jį pareiti butų buvę arčiau. Galiausiai priėjome vartelius pro kuriuos reikėjo išeiti. Tačiau jie buvo uždaryti. Nu ką...
Peržiūrų: 992
Visa istorija nutiko mano mamai, kai dar ji studentė buvo, na man patiko, tai nusprendžiau čia perpasakot.Vienžo mama su dar dviem studentėm gyveno vienam bendrabučio kambary, nepasakysiu kuriam aukšte, tačiau ne pirmam ir ne antram. Vieną vakarą...
Peržiūrų: 1386
Pasakojimas,Nuotykiai. Taip kogero cia ir pataikiau. Daugeliu savo gyvenimo ivykiu zmones patys netiki. O ka kalbet ,kad patiketu draugai apie ivykius kuriais net patys netikit.Cia skirta komentatoriams, nes zinau,kad prasides: taip neimanoma, neitiketina....
Peržiūrų: 1417
Pirmiausia noriu kai ka papasakoti apie save.Esu baisi trumparege.Kadangi akiniu tiesiog nepakenciu,daznai pakliunu I nemalionias ir vistiktai juokingas situacijas-tai I spinta vietoj tualeto nueinu ,tai grizusi is tualeto kavineje ne prie savo staliuko...
Peržiūrų: 1395
Čia taip nutiko mano pažįstamiems.Turiu tokius draugus, kurie gyveno prie miško, ir kartą pas juos atvažiavo jų draugų šeima, su trim vaikais ir dar taksiuku. ATvažiavo ir išsiskistė, ka skur sau: Vaikai žaisti nubėgo, tėvai kavą gėrė, ir...
Peržiūrų: 1381

Surask mus Facebook'e
Draugai
© 2010 VVisos teisės gal saugomos www.nesijuok.lt
D.U.K. Kontaktai Reklama