Mano verslas

Tai buvo apie 1992 metus, kai laukinis kapitalizmas pradėjo vežtis į Lietuva pro langus ir duris. Vienu metu tolimas žmonos giminaitis, atradęs pinigų gyslą, ir vežęs visokiausią šlamštą iš JAE, pasiūlė man- bėdžiui- užsidirbti pinigų, pardavinėjant jo prekes Marijampolės žemėje.
Verslas kurį laiką sekėsi neblogai, užsidirbdavau, kaip sakoma ir duonai ir vandeniui ( atsiprašau – ir sviestui ),( dabar sakytume - margarinui “ Rama” )( tačiau, teatleis man skaitytojas už mano neišprusimą ir nežinojimą, kad “Rama” – tai ne Saulės dievas, bet paprasčiausias margarinas.)
Tuo metu jau įsigijau nuosavą pasididžiavimą - automobilį VAZ 2101.Šį tarybinį stebuklą dar ir dabar susapnuoju naktimis.
Mes- du jauni vyrukai – aš ir mano jaunesnysis brolis, kuris prieš mane atrodė, kaip žalias Šunskų lentpjūvės darbininkas, atvežėme arabų prekes į Marijampolės žemę.

Buvo gražus žiemos vakaras. Gatvių lempos apšvietė lengvai krintančias snaiges. Jautėsi šventinė Kalėdų nuotaika. Mamos su vaikučiais landžiojo po krautuvėles, ieškodamos dovanėlių sau, vyrui, kitiems artimiesiems.Jiems pasisekė – mes turėjome puikių arabiškų žaisliukų, kuriuos atvežėme savo žiguliuku į centrinę parduotuvę. Žaislai vos tilpo į automobilio bagažinę.


Susitarę su pardavėjais, kurias prekes jiems palikti, grįžome prie savo automobilio. Pabandėme atrakinti bagažinę –o ji- nei iš vietos, tikriausiai užšalo
spynelė. Laukti nėra kada , laukia kiti pirkėjai, o ir pinigai mums jau paruošti.
Prisiminiau giminačio, žigulių specialisto,tarybinių automobilių meistro, patarimus, ir nutariau juos išbandyti praktiškai.
Veiksmas paprastas - brolis kelia bagažinės dangtį, o aš spiriu į valstybinį numerį
Pasirodo - ne taip lengva , bagažinė neatsidaro.
Mums bespardant automobilį, praeiviai šypsosi - tai ką, kietuoliai, nesugebat atsirakinti?
Galų gale spyriau į bagažinę iš visų jėgų ir dangtis netikėtai atsidarė.
Bet koks nusivylimas laukė mūsų - viduje nei vieno žaislo.
Po trumpo šoko pastebim, kad bagažinės vidus ne toks, koks mūsų automobilio. Dirst į automobilio vidų- ten irgi ne taip.
Pasižiūrime į kitas mašinas - o ten, už keliolikos metrų - mūsų žiguliukas .
Įkelk savo nuotykį
Tai nutiko mazdaug pries metus, buvo vasaros vidurys...su draugais sedejom masinoj,klausem muzikos ir nutarem pasiimt skanko(zoles) ir apsirukyt,bet greit sumetem kad be mergu bus liudnokatad as greit sumeciau kad grupiokei buvau skolingas sugerima ar...
Peržiūrų: 991
karta su klase vaziavome i vieno sou filmavima.visi linksmi ,viskas gerai.nuvaziuojam i vieta.sueiname i sale,ten atsisedame ant kedziu ir pradedame ziureti programa ir ploti tipo juokingiems bajerems.pasibaigus 4 valandu filmavimi nueiname i kavinuke...
Peržiūrų: 809
nu tai va kaip....susirinkom su draugais penktadienio vakara...sninga grazu...duxtam..musames...metomes sniego gniuztem..pataikiau vienam tokiam tiesiai y veida...tas sako:-ach tu padla... paima ledo gabala ir taikosi y mane...LAIMEI prameta,nes tas ledo...
Peržiūrų: 925
Idomybes prasidejo autobusu stotyje. Kai as pries isvaziuodama mokytis i uzsieni (valstybe nutylesiu) atsisveikinejau autobusu stotyje su savo ilgameciu vaikinu (mes buvome kartu jau 3 metai).- Ar manes lauksi?- Lauksiu.- O tu menes lauksi?- Lauksiu.Taip ir...
Peržiūrų: 962
Siemet geguzes 9-ta diena,Pergales diena as buvau RusijojeTen Raudonojoje aiksteje buvo pagerbti visi veteranai tylos minute.Taigi,visi tyli!zmoniu turbut milijonas!Bet tylu kaip kapeIr as butent tada labai garsiai pagadinau ora.Regis per visa aikste pasklydo...
Peržiūrų: 1491
Sis nuotykis nutiko kelioneje.Karta karsta vasaros diena su ekskursija vaziavom autobusu i kelione. Nu mes visi keliautojai apsirengem kuo vasariskiau, nes buvo ziauriai karsta. As apsivilkau plona, laisva suknele ir pasiemusi reikiamus daiktus isejau prie...
Peržiūrų: 8185

Surask mus Facebook'e
Draugai
© 2010 VVisos teisės gal saugomos www.nesijuok.lt
D.U.K. Kontaktai Reklama