Gyvenu Palangoje ir vasara daznai einu prie juros issimaudyti. Tai viena eiline vasaros grazia karsta sauleta diena nuejau prie juros issimaudyti. Ejau viena. Issimaudziau ir norejau jau eiti namo, nuejau persirengti ir ziuriu, kad neturiu pasiemusi atsarginiu apatiniu. Tai nusimoviau tuos slapius apatinius ir ant nuogo kuno uzsivilkau suknele. Suknele buvo nepermatoma, taciau labai trumpa, gerokai auksciau keliu. Kaip isejau is persirengimo kabinos, tai ten eilute stovejo daug zmoniu ir visi taip ziuri i mane. Galvoju nejaugi viskas matosi, bet prisiminiau jog toje persirengimo kabinoje zemiau keliu matosi nuogos kojos, todel jie aiskiai mate, kad apatinius nusimoviau, o kitu nebeapsimoviau

Iskart toks kazkoks idomus jausmas paliko, kad jie zino jog po sukneles nieko nedeviu nors ir nemato

Na bet nekreipiau didesnio demesio ir isejau namo. Galvoju kaipnors iki namu pareisiu netoli jie yra

Aisku taip beinant keistas jausmas kai aplinkui tiek zmoniu, as esu su trumpa suknute ir baisu kad netycia nepastebetu kas. Na ka iseinu i miesta ir einu lyg niekur nieko ir staiga sutinku pazistamus zmones

Na kazkaip nemandagu nekreipti i juos demesio ir eiti sau. Tai su jais pakalbejau ir kazkaip jie manes vis nepaleido, sako einam i kavine ir t.t. Na as ir nuejau. Pabuvom kavineje, sako vaziuojam i Klaipeda pabusim ir vakare grisim. Sako, mes su tavo tevais kalbejom (jie buvo geri mano tevu pazistami). Liepe man dar pasiskambinti tevam, kad tikrai su jais vaziuoju. Na as taip ir padariau

Reikejo vaziuoti, nemandagu atsisakyti

Pavaiksciojom po Klaipeda, po Akropoli po visas vietas. Isivaizduojat kaip sunkiai ir atsargiau man reikejo vaikscioti, kad tik jie nepastebetu, kad po suknele nieko nedeviu

vienu metu dar toks vejas stiprus pradejo pusti, tai visai

na bet ir gavau ta diena gera extrymo doze

Bet uztat kaip graziai tiesiai taisyklingai vaiksciojau

tikriausiai kiausinis nuo galvos nebutu nukrites

tikriausiai tie, kurie moko manekenes taisyklingai vaikscioti, tikriausiai liepia apsirengti mini suknutes po jas nieko nemuvint ir automatiskai jos taip vaiksto

Bet kazkaip kaip visa diena taip isvaiksciojau, tai kazkaip visai apsipratau taip buti

kazkaip net nebesimorejo eiti apatiniu apsimauti

Namie musu pazistami kalbasi su tevais, o as toliau taip vaikstau apsirengusi

Na ir jausmas visa ta diena buvo, kad sunku paaiskinti