Ot buvo tai buvo...

Man tada buvo 14 metų. Draugavau su metais už mane jaunesne mergaite iš mūsų mokyklos. Vieną kartą po pamokų sėdėdami parkelį sugalvojom parūkyt ir paragauti aliuko, kurio du buteliukus buvau nukniaukęs iš tėvuko. Jurga, toks jos vardas, tai darė pirmą kartą, nes jos tėvai buvo labai griežti, ir jai tokie dalykai galėjo blogai baigtis, bet aš ją įkalbėjau pabandyt. Ji aišku išgėrė tik pusę butelio alaus ir surūkė vieną cigaretę, bet ir nuo to jai pasidarė nelabai gera. Namo ji aišku ėjo tik atsigavusi ir prieš tai visą pakelį kramtoškės sukramčiusi, bet kaip pasirodė vėliau tai jos neišgelbėjo. Taigi skambinu aš jai namo paklaust ar ne užsiokino. Ragelį pakelia motinėlė, girdžiu namuose kažkoks triukšmas: Jurga bl..una, o jos tėvukas kažką rėkia. Motinėlės paprašiau prie telefono pakviesti Jurgą, bet motinėlė pasakė, kad ji užsiėmus ir padėjo ragelį. Supratau, kad mergičkai ne pyragai, nes spėjau išgirsti, kad tėvukas liepia jai nusimauti kelnes ir gultis ant sofos. Nutariau dar kart paskambint atsiprašyt ir pasakyt, kad ji dėl to nekalta, kad čia aš ją įkalbėjau paragaut alaus ir parūkyt ir kad tai daugiau nepasikartos. Skambinu dar kartą, bet niekas nekelia ragelio, tada dar kartą, vėl atsiliepia motinėlė, bet aš per telefoną išgirdęs diržo pliaukšėjimą lydimą Jurgos aikčiojimų, verksmų ir maldavimų netekau žado ir nesugebėjau žodžio pratarti. Motinėlė supratus, kad čia aš skmabinu liepė man daugiau nebeskambint ir Jurgą palikt ramybėje arba man blogai baigsis ir padėjo ragelį, matyt nujautė, kad čia viskas per mane. Man tada taip nesmagu pasidarė, kad per mane Jurga gauna lupti, o ir pats pradėjau bijoti, kad mano tėvukai nesužinotų, kad aš pradėjau rūkyti, pavogiau iš tėvuko alaus, o svarbiausia, kad per mane yra nubausta mergaitė, nes aš irgi galiu gauti į kailį nors šiaip tėvai mane labai retai kada lupdavo. Todėl daugiau skambinti neišdrįsau, o kaip kitaip gelbėti Jurgą nesugalvojau, nes tada deja dar nebuvo vaikų teisių apsaugos tarnybų kurioms būtų buvę galima pranešti apie mušamus vaikus. Vienintelį ką sugebėjau padaryti tai atjungti telefoną, kad Jurgos tėvukai neprisiskambintų maniškiams. Grįžus tėvams jiems mano kvapas iš burnos irgi pasirodė įtartinas, bet aš šiaip ne taip išsigyniau. Deja mano motinėlei prireikė paskambint. Tik pajungus telefoną suskambo skambutis ir aišku skambino Jurgos tėvukas. Kai su juo kalbėjosi mano tėvas mačiau kaip niaukiasi jo fizionomija kas nieko gero nežadėjo. Pasibaigus jo pokalbiui tėvukas tepasakė, kad dabar tai prisidirbau, liepė apsirengti ir mes nuėjom į namus pas Jurgą. Kai atėjome Jurga pasikūkčiodama klūpėjo kampe, į jos užpakaliuką ir šlaunis išmargintus „dešromis“ buvo gaila žiūrėti, o dar pamačius ir guminį diržą, kuris gulėjo čia pat numestas šalia Jurgos džinsų su kelnaitėm man ir pačiam baisu pasidarė. Kas buvo toliau, man iki šiol gėda pasakoti, galiu tik tiek pasakyti, kad po to kokią savaitę sėdėt negalėjau.
Po viso to Jurgos tėvukai uždraudė jai su manim draugauti, nors to, nelabai ir norėjosi, nes net netyčia susitikus buvo kažkaip nesmagu vienas kitam į akis pažiūrėti, ypač Jurgai matyt buvo gėda dėl to kas atsitiko, nes mane pamačiusi nulesdavo akis ir net parausdavo. Be to, aš iš pradžių ant Jurgos truputi pykau kam ji mane išdavė. Tik vėliau iš jos sesers sužinojau, kad Jurga mane išdavė tik gavus lupti ir tėvukams prigąsdinus, kad ji klūpės tol kol nepasakys teisybės. Iš pradžių ji norėdama mane išsukti net buvo apkalbėjusi vieną savo klasiokę, kuri tuo metu buvo su tėvais išvykusi į kitą miestą, tikėdamasi, kad tokiu būdu nepavyks su jais susisiekti, bet tėvukai paskambinę klasės auklėtojai viską sužinojo, dėl ko jų kantrybė galutinai trūko ir ji buvo skaudžiai nubausta. Taigi pasielgiau kvailai, kad tada iš karto nepapasakojau visiems teisybės kas buvo dėl visko kaltas, gal jei tada bučiau išdrįsęs viską papasakoti Jurgos tėvams ir paprašęs jos nebausti gal jie būtų manęs ir paklausę. Be to, greičiausiai ir aš bučiau išvengęs tokios bausmės. Net jei ir būčiau gavęs lupti tik aš, o Jurga būtų to išvengusi, dabar jausčiaus žymiai geriau arba net seniai viską būčiau pamiršęs, o dabar iki šiol nesmagu dėl to įvykio, blogiausia, kad aš Jurgos net neatsiprašiau dėl to kas įvyko. Na bet reik pasakyt, kad po tokio įvykio į cigaretes ir alkoholį porą metų net žiūrėti nesinorėjo.