įlipau aš kartą į troleibusą...žmonių pilna pilna,tai įlindau,kur tilpau ir stoviu...po poros sustojimų įlipo bobutė,kuri ir yra pagrindė viso pasakojimo heroje: pirmiausia ji uzkabino skėčio galu kazkokiam vyrui uz klyno ir sugebejo ji apkaltint,kad prie jos daiktu lenda (suprask - apvogt nori
,o po to,kai prasispraudė tarp žmonių, viena panele,stambi labai stojosi ir norejo jai uzleist vieta - bet mociute pasake:
-Sedek ,vaikeli,daugiau vietos uz mane uzimi..
zodziu,nesu as kokia bjauri mergiscia,nesu nusisitacius pries zmones su antsvoriu..paprasciausiai,pabandykit isivaizduot,kaip si situacija atrodo apie 6 valanda vakaro,po darbo dienos . Ne tokios jau ir kuklios tos musu bobutes
a?