40 autobusas tarybiniais laikais

buvo tai Lietuvai betampant nepriklausoma respublika, kažkur 1990m. 5-6m man kažkur tada buvo. Na važiuojam mes Vilniuj 40 maršruto autobusu. Buvo jau beveik žiema, šalta, grįžinėjom iš kaimo,apsikrovę su mama. Ir nuo Saltoniškių stotelės prasideda tas didžiulis kalnas,autas gal porą minučių velkasi paprastai į jį. Ir šį kartą mane pradėjo nerealiai šaukti gamtą nusičiurkšt. Autobuse žmonių kaip silkių beveik, stovėt teko, nes vietų atsisėst nebuvo. Na aš sysio noriu nerealiai, sakau mamai:
-mama, sysio noriu!
-pakentėk, nebedaug jau liko.
-pasistengsiu...
Nu o autas pilnas žmonių, į tą kalną vos ne vos velkasi,man,atrodo,pūslė tuoj jau sprogs.
-mama,nebegaliu kentėt, tikrai negaliu..
-nu palauk,jau nebetoli.
Man jau akys ant kaktos pradėjo lipt,sakau mamai:
-mama, jau neiškęsiu,galiu į kelnes pasysiot biškutį,kad lengviau būtų?
Nu, laimei, mama supratinga tuo metu buvo, leido.
Buvau su storom, šiltom kelnėm, po jom dar tokias rusiškas vaikiškas pėdkelnes buvau apsimovęs. Nu paleidau truputį srovės,net akyse prašviesėjo. Sakau mamai: -mama, man jau geriau. Ta,pasirodo, nesitikėjo kad aš rimtai kalbėjau.
Nu autas jau beveik baigia užkpopti į tą sumautą kalną,man pasidarė šalta,nes mano kompotas greitai atšalo. Nu aš nieko protingesnio nesugalvojau,kaip atsukti kraną iki galo...Pasidarė taip gera, malonu. Šiilta, versminga šlapimo srovė nutekėjo per kojas į žieminius batus. Iš tikrųjų buvo toks kaifas, vos orgazmo jaučiu negavau tada. Paskui toj stotelėj išlipo labai daug žmonių,autike pasidarė daug erdvės. Autikas buvo ilgas, o ant to rato, kur jungia abi auto dalis, stovėjo vyras, ir taip įdėmiai mane nužiūrinėjo. Galvoju,ko tas dėdė taip į mane žiūri? Nuleidžiu akis,matau: stovių milžiniškoj baloj,kuri nutekėjus toliausiai į auto galą ir visa šita dėmė(per pusę auto) garuoja taip nesilpnai. Nu gėda aišku,man,vaikui mažam pasidarė siaubingai. Keista, kad mamai velnių niekas nedavė už tokiu mano kaifavimus. Dar prisimenu kad labai sušalau kojas kol nuo stotelės parėjau tada.