Aj nu zodziu.... weiksmo vieta - kazkoks Lietuveles uzkampis (supraskit, kaimas), laikas - pries pora metu, vasara... pagrindinis herojus - turbut as
O buvo taip... nuobodziauja triju panicku kompanija kaime, na miesto vaikai vis isgalvojam kokiu prikolu, siaip sau, prasiblaskymui. Buvo ten toks vienas vaikinukas, as nieko pries ji neturiu, bet kad ikyrus velniskai, bandziuga... Tik isgirsdavom trinktelnant vartelius - aisku, atejo "musu" Vincukas. Pirmo auksto langai gana auksti, todel einanciojo tik pakausis matosi.... Tai zodziu, viena diena, vel isgirstam ta klaiku varteliu barkstelejima, po kurio daznai sekdavo minimum pusantros valandos kankynes "musiskio" kompanijoj... Na as, biski trenkta mergiote (buvau ir esu
, sumasciau padaryt ka nors tokio, kad bent si karta juo atsikratytumem. Griebusi rankena laukiau, kol mielas svetelis (xixi) pasibels. Po poros barkstelejimu, jis paeme uz duru rankenos, kuria as pries tai istepiau istirpinta kramtomaja guma. Uz duru isgirdau keiksmu lavina, labai nebudinga "musiskiui". Nezinau, kas man tada uzejo, bet pasilenkusi prie duru emiau leisti mazdaug tokius garsus: ŪŪŪūūūūū....ŪŪŪūūūū..... Mano padruzkos net cype is juoko, taciau kai as paleidau duru rankena baigesi linksmybes, nes uz duru stovejo ne kas kitas, o mano senelio brolis, welniskai kietas seniokas. Turedama welniskai gera reakcija, myniau i kambari dar nespejus durims atsidaryt ir palikau mergiotes vienas aiskintis su tuo puritonu, kas ir kodel ten dares prie duru.....
P.S. jos dar dabar ant manes uz tai griezia danti, nes negali tam seniokui i akis paziuret, o jis gana daznas svecias musu namuose. Tiesa, palikusi jas srebti mano privirtos kosienes, nuejau.... na taip, pas ta pati Vincuka.... xixixi... bleeen geri buvo laikai....
Taij va papasakosiu dar viena didu savo kuklaus ir tamsaus gyvenimo nutikima. Siaip as visa gyvenima gyvenau Balbieriskyje Kauno rajone kas nezinote. Tik dabar as dirbu kiaulidej vokietijoj pas Hansa Blumchena. Vairuoju traktoriu ir mechanizuotai kabinu mesla...