neisgydoma nekaltybe

o mano visas gyvenimas kaip didelis neaiskus nuotykis. rasau as cia paguodos ir patarimu paieskot. zinokit, uzkniso mane but ta liaudyje vadinama ir vertinama skaiscia mergele. jau tuoj i trecia desimti zengsiu, bijau, kad paskui kas neuzrudytu ten. kiekgi galima nieko apie seksa nezinot, po biesais?! ir nesu as ta moksliuke, kur sedi prie knygu su mociutes megztom kojinem arbatos puodeli rankon pasiemus. oi ne! simtus berniuku esu is proteliu isvedus, na gerai jau, pora desimciu, bet ir tai jau nemazai sakyciau. o to savojo vienintelio princo, na kad ir ne princo, o siaip kokio vadybininko, niekaip nerandu, kuris parodytu man kelia is mergaites i moteria.

draugavau as tris metus su vienu veikeju, buvo labai geras vaikinas, neispasakytai, bet as buvau nebrendyla dar, tai jis lauke, lauke manes, bet nebesulauke, kai buvau 17 metu issiskyriau su juo. likau nekalta. del to dar tada nepergyvenau.

paskui 12-oj klasej isiziurejau sustriausia klasioka, taip ir priklauso tokiai padukelei kaip as, manau. ir mes su juo niekada nebuvom pora, meiliu seiliu neprisipazinejom vienas kitam, tiesiog siaip progai esant ciut apsityrinedavom. ir buvo tokia vasaros svente pas ji, as zinoma kaip vakareliu siela buvau pakviesta pirmu numeriu. nebeatlaikiau zoles dozes tasyk ir uzsnudau jo lovoj. atejes mano grazuolis eme zyst, kad bent kelnes nusimauciau. sveikata pasitaise, galvoju, ne tik kelnes nusimausiu, bet ir duosiu jam nuskinti mano branguji zieda. issirengiau isvis nuoga. o kas man? ne pirma syki juk. jis pasimetes ir drebedamas eme buciuot mane, snabzdet kazkokias nesamones, kad tipo, kaip cia taip dabar gavos, kad tokia panele kaip as ir visdar nekalta. o as tik nekantrauju, kada jis imsis reikalo. emes pagaliau. pradejo po truputi bandyt slyst i mane, bet tik i mano lytines lupas savo milzina spustelejo ir... staigiai isbego man ant pilvo. ziuriu i ji akis pastacius, galvoju, kas cia per nesamone, filmuose maciau, kad zmones mylis kitaip. o jis tik lement pradejo, kad as ji per daug jaudinu, jis nesusilaiko prie manes. susinervinau juodai.

atejo kita padukeliska vasara. su draugem selstam palangoj. prie manes klube pradeda sokti toks grynai klubinis berniukas. daugiau jokioj kitoj aplinkoj tokie ir netinka, galvoju as sau. o gal visgi?.. na siaip ar taip palangoj nieko neivyksta. net ne i ta puse.
sutinku ji po savaites vienam naktiniu klubu vilniuj. jau ziuriu jis pradeda tarsket,kad cia matyt, likimas, kad taip susitikom, nekreipiu i tai demesio, tik jau matau potencialia auka. kiek tenka pabendraut su juo, pastebiu, kad merginu demesio netruksta jam, tikras lovelasas, sirdziu edikas. nusprendziu, kad tiks kuo puikiausiai. pradedam klubuose susitikt jau is anksto susitare, o ne netycia. syki po vieno is tusu griztam pas mane abu, jau pries tai aisku apsisviete kiek apie vienas kito fizines savybes, krentam i mano didele lova. visa laika jauciu kaip jis stipriai ir pulsuojanciai remias i mane. si karta jau noriu myletis ne is smalsumo, o tikrai is aistros, jis jaudina mane be galo be krasto, o vis delsia, pradeda man daryt oralini, aisku malonu nerealiai, bet smesteli mintis, kad ne to mes cia susirinkom. pagaliau grizta pas mane ir pradeda ieskot iejimo i mane ir... pajauciu, kad iejimo iesko su kazkuo minkstu. nebestovi!!! na kaip sitaip gali but jus man paaiskinkit?! nes jam buvo sunku man paaiskinti sito reiskinio priezasti, kai as spoksojau i ji tramdydama pykti. tipo "persijaudino". tai aisku, kad taip matyt ir buvo, o kaip kitaip, kai izanga teses turbut 3 val?! gi ne siena, kad isstovetu per amziu amzius. susinervinau nerealiai. prase, kad veliau (ryte) pabandytume darkart, bet tingejau besiterliot.

sakau, jei jau lemta man nekalta senmerge mirt, tai ja ir mirsiu. kiekgi cia galima kovot su likimu?