Pasakiska dienos pradzia

Sakes kaip sunku rytais keltis, atsibundi ir bijai is pokaldros islystis, kambary salta, kol nusiklosi... begom i vonia, pasileidziu karsta vandeni ir laukiu kol vonios kambarys prisipildys siltu garu. Tada jau po biski lendu lauk, einu i kambari, rengiuos, rubai kaip lediniai, visa oda siurpstra nuo kiekvieno prisilietimo... po truputi apsiprantu, jau geriau. Einu i virtuve, usidegu dujas ir paleidziu kuo smarkiau kad tik greiciau patalpa prisipildytu siluma ir ruosiuos pusrycius. Gryztu i kambari, susitvarkau patalus, atsitraukiu uzuolaida, nors tiesiai uz lango stovi garazo siena, bet per kaputi matosi kaip skaisciai sviecia saulute. Iseinu i koridoriu, atsirakinu duris ir lendu lauk. Grazus rytas, saules spinduleliai apsviecia namus, medzius, nuo langu atsispindi blyksniai, kazkur ciulba pauksteliai, vesus vejelis perbega per kojas, rankas, kuna... oda pasiurpsta, nors jau ir pavasaris, bet vistik vesoka. Besimegaujantpavasarine nuotaika staiga prisimenu: sakes, gi palikau keptuve be prieziuros... Jo, virtuve pilna dumu per kurius nieko nesimato, keptuveje kazkoks tai neaiskus angliukas... Kagi, plikau arbata, paskubom tepu sumustini, nu va kaiptycia dar ir desra baigesi... Nu ir gerai pagalvoju, ot specialiai nieko siandien nevalgysiu. Gryztu i kambari, isijungiu televizoriu, laikrasciu apzvalga, klipas kazkoks, kazkoks svecias laidoje... tiesa pasakius niekas nebedomina, skrandis gurgia, pilvas susitraukes, isvada - noriu valgyt. Zvilgt i laikrodi, ot velnias jau 07.10 reikia lekt i darba. Diedelis gurksnis arbatos... nusiplikau liezuvi ir gerkle, ciumpu mineralinio buteli ir bandau netralizuoti pasekmes. Begu i vonia, suslapinu rankas, perbraukiu per plaukus, metu zvilgsni i veidrodi... bus gerai. Ciumpu tase ir lekiu i autobusa. Matau kaip tas nuvaziuodamas palieka juodu dumu debesi. Nu daugiau nera ka prideti. Laukiu kito, pravaziuja vienas mikriukas, antras, trecias, specialiai nelipu, jai veluoti tai jau veluoti. Pagaliau, atpuksi, siunkiai lipdamas i kalniuka pasirodo ilgai lauktas "ikarusas". Ilipu, pilna vaiku "skubanciu" i mokykla. Triuksmas, rekia vienas per kita, stumdos. Jauciu kazkas ant kojos stovi, pasiziuriu, vaikiukas net namirkciodamas kramtoma guma ziaumoja ir dairosi pro langa, net nenujasdamas kad naudojasi kazkieno paslaugomis. Visai kantrybe baigia issekti, nu tiesiog sekasi siryt. Sakau: tai gal ant ausu uzlispi, geriau pro langa bus matyt. Tas ziuri i mane savo melynom didelem akim, nesupranta turbut kame reples. As savo koja staigiai is po vaikiuko batu patraukiu, tas vos nenuvirsta. Kazkokia bobule kad prades rekt ant puse autobuso, ka as cia prie vaiku kabinejuos. Pyktis verda, jauciu tuoj nesusituresiu. Staiga autobusas sustoja, prasiveria duris, staigiai maunu lauk, nors ir stotele anksciau bet tiek to, prasivaiksciosiu galvoju. Pasiekiu darba, lipdamas laiptais galvoju kas cia dar gali nutikti, tik staiga girdziu: Labas rytas, kaip issimiegojai? - Labas rytas direktoriau, sakau ziuredamas i laikrodi, lygiai 8.00 jau pries pusvalandi turejau darbe but. Nuleidziu galva ir staigiai maunu pro sona. Taip, nuostabi dienos pradzia... guodzia tik tai kad penktadienis siandien, bet velnias zino kas dar nutiks...