tiesa pasakius tas nuotykis nera juokingas.Rasau sia istorija,nes man reikia issipasakoti,nes dabar turiu labai sunku meta...man 16.Visi visa laika sakydavo jog va 15-16 metai yra patys blogiausi ir sunkiausi.
Kai buvau 8oje klaseje turejau nuostabius draugus, gyvenimas atrode ne rozinis bet ir nejuodas, vis vien maniau jog gyvenu blogai(dvasiskai).Gyvenome name kaip normalus zmones. Mama tuo metu katik issiskyre su mano tevu.Jaj buvo labai sunku.Jinai pradejo susirashineti su tokiu amerikonu is interneto.orasidejo skambuciai, geles is amerikos, dovanos per gimtadieni.Buvo jisai kelis kartus atvaziaves.Buvo nuostabus zmogus, linksmas, protingas viskas viename.
na po metu bendravimo mama nusprende persikraustyti i jav , gyventi su juo.As taip pat norejau gyventi JAV juk bleeen USA!kruciausias zemynas!visiems gyriausi jog vaziuoju i usa(bet kazkaip nezinoojau kokioj vietoj in usa).Visi mane tik guode ir linkejo man laimes.galvojau durni zmones.
Buvo labai sunku palikti mano nuostabiause klase!mano shuni!katina reikejo atiduoti mamos puseserei.Pardavem mashina.Bet namu ne!(ir aciu dievui).
kai atskridome i jav, buvau labai exciting!viskas taip nauja.Tas amerikonas sake jog jo sunenas bus mano geras draugas ir viur mane vezios jog pamatyciau amerika ir tra lialia.po menesio mama susituoke.visiskas pradzioje atrode grazu.gyvenome ta tikraja zodzio prasme "lusnoje" bet jaj yra meile tai kam rupi materealiniai dalykai.Tik po to susivokiau jog gyvenome kazkokioje gyrioje.grizdavau is mokyklos ir nieko neveikdavau...po kiek laiko mano mama pradejo labai gailetis jog atvaziavo ir labai prase jog vaziuotume atgal i namus!man buvo labai skaudu, naktimis nemiegodavau,nervai visiskai isekindavo mane.mokykloje mokiausi labai gerai,jau ziurejome i koki universiteta eisiu, galimybes juk nerealios.
tik esme yra ta jog "zmogus vien vandeniu ir duona negyvena".turejome valgyti, na ash ten mokiausi.bet nebuvo nei draugu. mokykloje tie amerikonai... na net nemoku apsakyti zodziais,truksta tiesiog tu zodziu.neturejau draugu. tipo atvaziavo kazkokia "lenke"i amerika ir vogia pinigus.mat gyvenau prestyziniam rajone visi snobai buvo ir pasikele.o tas patevio sunenas, buvo karta nuvezes tik i kazkokia mola "akropoli".turejo jisai panele jinai ejo i ta pacia mokykla kaip ir ash.buvo labai j7uokinga nes jo panele buvo labai pavydi ir neleisdavo jam su manim susitikti!traip ir nuplauke tas posakis"mano sunenas visur tave pavezios tai tu ir pamatysi amerika" niekur niekas manes nepaveziojo.
po kiek laiko patevis prarado darba... vis vien seimoje buvo ta parama...na meile.o ilgesys namu .. buvo per didelis. kiekvienba diena eidavau prie mirko chatinti su savo draugais.mano mama istysas dienas verkdavo, negaledavau i ja ziureti. 2 kartus vos neisvaziavome atgal i lietuva.
buvo velykos.visiems savo draugams prirasiau laiskus predejau po daug daug nuotrauku. man tie laiskai tikrai daug ka reiske.zadejop jog vaziuosim i pasta ir isiuysim. grizdavau is mokyklos su ta tokia... viltimi jog isiusiu tuos laiskus bet niekas nevaziuodavo. viena diena pinigu nebuvo kita diena patevis mashina parado.kita diena dabviau kaimynui nuvesti, o jisai vakare grizo ir sako"pamirsau" dejau i asaras... mama grizusi namo paklause kas buvo...papasakojau apie laiskus. mamai truko kantrybe, susikroveme "smutkes"ir vareme namo!!!negyvenimas. koks gyvenimas kai shalia nera tavo namu... siltu namu kur gali miegoti ramiai ir zinai jog tai tavo o ne kazkieno tai kito.
gaila jog nemoku rashyti dareniai sakiniu, bet mintis turbut aiski.
na ka, pradsiu nuo to,kad kaip dauguma jaunu lietuviu ishvazhiavau laimes ieshkot i svechia shali.ishvazhiavau i kipra. taciau dabar ne apie mane ir ne apie kipra.papasakosiu apie mama,kuri gvena anglijoje.kaip dauguma zhino,lietuviai anglijoje ne retas...