o buvo taip...
draugavau su vaikinu, buvau jauna ir nepatyrusi.. vienu zodziu, nesupratau dar gyvenimo, nemokejau kovoti uz save garsiai..
tai gi, mao vaikinas jau mokesi toli nuo manes, ir kai susitikdeavom, budavo kartu, kad jam parasydavo kazkokia mergina.. kelis kartus paklausiau, kas ji, bet jis pasake tik tiek, kad ten draugo drauge, kuri yra kaip vaikinas, atstovauja savo vaikinui
na tada as pasakiau, kad man nepatinka, bet jokiu pavydo scenu nekeliau, viska laikiau savy..
buvo sunku, net labai..
taigi, viena kart pasiemiau is seses telefona, isivedziau ja vaikino vardu,ta prasme seno draugo, apie kuri jis zinojo,ir pasirasinejau taip, lyg ten butu tas draugas. sumaniau sukelti jam pavyda"D
tai gi, mes susitikom, buvoo grazus vakaras.. po to jis kazkaip pasieme mano tel kazko paziureti.. ir tada jau prasidejo...
na jis perskaite tas visas zinutes.. jis nuejo dar paziureti i skambuciu skaitiklius, kur priimti ir siusiti skambuciau.. o ten.. baisu... as net buvau nesuplanavusi to, kas ivyko.. daznaiusiai praleisti skambuciai buvo mano vaikino ir seses, bet tuo metu to naujai ivesto vaikino vardu
oi pirtele jis man uzkure, vakaras baigesi taip greitai, kad dar normaliai nespejo nei sutemti...
ir kiek man tai asrau kainavo.. pakibo musu draugyste ant plauko... bet kad ir kaip buvo ziauru, jis teisybes iki siol nezino, jau ir nesuzinos, nes mes jau ne pora.. tad liko vaikiskai kvaili prisisminimai apie ta draugyste.. apie ta pirmaja meile, kuri tikrai tikrai nerudija..aciu uz dmesi
*
Na tai nutiko pries kelerius metelius,mano namie.Atsimenu buvo vasara,buvau viena namie,ir dar esu megeja neuzrakinti buto duru...Nu kaip zinoma vasara karsta,tai as nusprendziau issimaudyti po dusu.Kadangi pas mus name sienos gan plonos,tai daznai girdedavau...