Gimdymo kancios

Tai buvo ilgai lauktas mano kudykio gimimas. Kauno Akademiniu Kliniku observaciniam skyriuje, kur guldo su visokiomis komplikacijomis. Nuotikis visam gyvenimui. Visu pirma reiketu pastebeti, kad jokio skausmo as nejauciau. Taip jo bijojau, o nera ir tiek. Vyras rupestingu veidu sedi prie manes ir klausineja, o man tik juokas ima. Sesele raso kardiograma ar dar ten ka ir rodo maniskiui, paziurekite kokius skausmus zmona kencia. Is tiesu, kazkoki ten grafika automatas braizo ir kreive soka iki auksciausio tasko, man padilgcioja, pakvepuoju, praeina, oi mirk is juoko kokie skausmai. Ir taip 16 valandu. Vyras jau nerimauja. Paskui jau ir jam darosi juokinga, sako, nu viskas jeigu iki astuntos nepagimdai, einu namo pavalgyti. Akusere tik laksto, sako, mano praktikoje to dar nebuvo, guli ir sypsosi. Mane i ta skyriu pagulde ne del vaikelio, o del mano pacios sveikatos baimindamiesi, mat as dispancerizuota del auksto kraujo spaudimo ir dar del visokiu nieku. Ten manimi taip rupinosi, kad net ikyrejo. Pamatavo spaudima, labai aukstas, nutare leisti nuskausminima, i stubura kazkokius vaistus leidzia ir nieko nebejauti. O as spardausi, sakau kam man, man ir taip nieko neskauda. Bet teko sutikti. Vadinami saremiai kas minute jau, suleidzia ta nuskausminima, kad as is tos kedes pasikelciau ant gimdymo stalo. Nebera mano koju, o varge galvoju, dabar liksiu invalide. Uzkele. Ir vel keturios valandos laukimo. Kojas jausti pradejau pagaliau, bet kada gi tie skausmai prasides. Su vyru anekdotus pasakojames ir visokiais budais bandem laika stumti, gaila ligonineje kortomis zaisti neleidzia. Staiga prisiminiau, kad nuo vakar vakaro nieko nevalgiau. Kosmaras, as megstu sociai pavalgyti, apie jokias dietas nei pagalvoti negaliu. Pradejau rekti, kad duotu kas nors valgyti, vyras tuo tarpu isejo gamtiniais reikalais, man taip skrandi pradejo skaudeti, kad nezinau kur detis. Atejo akusere, dar ten kruva baltais chalatais apsirengusiu supuole, sako tuoj mes ta tavo "skrandi" apziuresime...Vyras vos spejo atlekti i savo sunelio gimima.
Po visko, kai nurimo sirdis, kai uzslinko nuovargis, nuejau i palata, atsisedau ir prisivalgiau iki soties.
Kai prisimenam su vyru mano gimdymo kancias tai po siai dienai leipstam is juoko.
Kad taip butu kiekvienai moteriai ir visada!