Buvom oro uoste ir laukėm tėčio grįžtančio iš Afrikos (Angolos). Sakau mamai:
-Mam, toriu į tuoleta, gali mane nuvest, nes aš nerandu
-Gerai, einam.
Nuėjom. Aš atlikau savo reikalus. Ir einam vėl laukti prie įėjimo. Aš beeidama nuverčiau kažkokią skardą ir visas oro uostas atrodo sudrebėjo xDD Visi žiūrėjo į mane išsproginę akis xD Kažkokia boba paskui viską sutvarkė...
Čia dar ne viskas. Girdžiu kaip kažkokie vaikai iš manęs žvengia. Aš atsisuku tokiu piktu žvilgsniu, ir žiūriu, kad man iš kelnių išlindęs tuoletinis popierius. Aš susigėdau, ir nubėgau vėl į tuoletą, bet prieš nuversdama vėl tą skardą sustojau. Visi žvengė man buvo didelė gėda...
Paskui vos kažkokio diedo neapkabinau vietoj savo tėčio xDD Kai pasirodė tėtis apsižliumbiau, nes jis ten buvo metus. Pasiilgus buvau.
Šis nuotykis vyko Rygoj, tai ačiū dievui nedaug, kas suprato kaip aš ten keikiuos xDDD
si juokinga istorija nutiko ne man, o mano gerai draugei, taciau vistiek nusprendziau ja papaskot jums. gal but bus kam pamoka ir pades isvengt tokiu gedingu nesusipratimu kaip mano vargsei draugelei. ai kaip jai del to rausta zandukai, nors dabar pati is to...
tai gi, mao vaikinas jau mokesi toli nuo manes, ir kai susitikdeavom, budavo kartu, kad jam parasydavo kazkokia...