naktyje...

Viskas vyko nelabai senai. Praeitą savaitę, per ilgąsias išeigines. Ilsejaus aš su sese kaime. Dar atvažiavo dvi draugės. Lainksma buvo mums nerealiai. Vieną vakarą nutarėm-nereikia bernų, vienos pasilinksminsim. Įsigijom parduotuvėj alučio, užkandžių ir patraukėm prie ežeriuko. Smagiai leidom laiką, išgėrėm po du buteliukus alaus, sušlamštėm traškučius, parukėm. Lyg ir namo laikas. Galvelės taip lengvai sukasi. Einam namo. Kelias netolimas, va ir mūsų namelis. Visa šeima miega (savaime suprantama - antra valanda nakties). Slenkam tyliai prie durų. Velniaivelniava!!! Prakeikimas!!! Ir vėl!!! Durys užrakintos!!! Aišku, galėtume tėvus žadinti, bet jau du kartus gavom velnių, kad bastomės naktimis, vėlai grižtam ir visus prižadinam. Mastom. Namas su langais, gal nors vienas atidarytas. Apeinam visus-jokių teigiamų rezultatų. Lieka viena išeitis - mūsų kambario, esančio antrame aukšte, balkonas-atidarytas. Reikia lipti. Aš, kaip vyriausia (man 23 m., o joms po 20), didžiausia ir stambiausia imu vadovauti gelbėjomosi operacijai. Liepiu sesei nusiauti batus, pasilenkiu ir ji atsistoja man ant nugaros. Vaizdas nemirtingas, jaučiuosi kaip cirko akrobatas, na tas stipruolis, kur ant pečių dar penkis išlaiko. Bandau išsitiest, kad sesuo atsistotų man ant pečių ir pasiektų balkono turėklų kraštą-nepavyksta, per sunki jinai. Draugės intensyviai bando padėti. Žvengas ima iki apsimyžimo. Šiaip ne taip sesulė pasiekė ta prakeiktą turėklą, bet nuo mano pečių nenulipa, nes neužtenka jėgų prisitraukt ir ilipt, mokykloj prisitraukimų nedarė. Lapatuoja ji su kojom man per galvą, veidą ir niekaip. Griebiam visos ją už padų ir stumiam. Sesė bijo padų kutenimo-apspardo mus. Tyliai kikenti nebeišeina, žviegiam iš juoko, išgertas alus veržiasi iš pūslės...Sukaupę visas jėgas įmetam ją į balkoną, koks palengvėjimas, pagaliau pateksim namo... Kur tau. Čia tik pradžia. Staiga viena iš draugių krenta ant pievos, tampoma isteriško juoko priepuolio-prisiminė, kad išeidama užkabino kambario duris iš kitos pusės, kad skersvėjis netrankytų. Dabar padėtis tokia- trys lauke, viena viduj, tik iš to jokios naudos. Mastom toliau, gl pavyktų dar dviems įlipti, o trečia liktų lauke miegot. Ne, nevykęs sprendimas. sesuo sako, tada ir aš išlipsiu ir būsiu su jumis lauke. Mes prieštaraujam, penkiolika minučių įkėlinėjom ir jinai dabar išlips. Tegu nors viena pamiegos lovoj. Ieškom kopėčių-užrakintos sandėliuke. Darosi šalta, miegas ima. Dar kartą apeinam langus-BINGO!!!!!!!!! Babos kambario langas neuždarytas, tik privertas. Reik lyst, bet jei baba išgirs, kad kažkas lenda pradės rėkt, vis jai vagys vaidenasi. Bet kitos išeities nėr. Iš trijų kandidačių išrenkama kūdžiausia, misija prasideda. Kiša ji koją pamažu, kitą kiša, atsisėda ant palangės. Tylu. Įlipa į kambarį. Tylu. Žingsnis...Pasigirsta pragariškas triukšmas(mums taip atrodo) nakties tyloje-nuvirto kėdė, babos pastatyta prie lango. Galvoju, dabar tai jau šakės, jei baba kirvį turi prie lovos-užmuš. Bet Fortūna myli mus-niekas neprabudo. Pagaliau, durys atrakintos, mes kaip viesulas užbėgam į antrą aukštą, atkabinam duris, o mano brangioji sesė jau su naktiniais guli, net gi beviek miega!!! kokia nepagarba mums-likusioms naktyje...
Atsigulę dar pusę valandos prunkštėm, kol užmigom. Ryte išsiaiškinom, duris tėvelis užrakino, galvojo, kad mes namie. Dabar mes sugalvojom atsarginį raktą pasidaryt, arba kopėčias prie balkono palikt.