Viskas prasidejo nuo pertraukos. Klasiokas noredamas su korektoriu kazka uztusuot visas rankas apsipyle, nelaime gi zmogui ner su kuo net nusivalyt,nusiplaut nenusiplove. Tai va pertrauka baigesi o jis taip ir liko su baltom, siurksciom rankom sedet. Mokytoja pasakoja, diktuoja ka uzsirasyt, o tas aisku nerase, tai mokytoja sako: "Arturai, rasyk, kodel nerasai". Kadangi jo rankos tokios siurkscios liko tas sako: "as tik trinti galiu". Zinot, po situ zodziu tai as vos laikiausi nepradejusi juoktis garsiai, bet juokiausi tai net asaros bego, ir negana to klasioko pasakymo, neiskesdama musu su suolo drauge juoko, pries mus sedejusi klasioke atsisuko i mus ir sako: "Ko jus cia tiek juokiates". Jos lupos buvo visos melynos, nes ji laike parkeri su rasalu isikisu i burna o jis kazkaip prabego. Tada mes su drauge dar labiau pradejom juoktis. Tada jau mokytoja liepe mus iseit ir mokytis vienoms arba ramintis. Teko nusiramint
Rytas,visi ruosiasi kas kur,mama i darba,mes su sese-i mokykla(man tada buvo gal 14,sesutei 12m.),paeiliui nusiprausiame,sedam pusryciauti,zvilgteliu i laikroduka,na be 5minuciu astuonios,bl..m sakau veluoji,mama.Sesuo jau senokai isejus,bo jai astunta...