~*Mazoji Simpatija*~ - Naktis tualete, arba kūdikio miegas:)

Mėgstu gerai pašėlti. Taigi, kaip ir kiekvieną šeštadienio vakarą, su drauge jau "kratėmės" klube. Savigieji gėrimai aitriai ir deginančiai tekėjo gomuriu, muzika liejosi, akyse raibuliavo ryškūs apšvietimai, rodos, jaučiau kiekvieno šokančio aplink kvėpavimą. Žmonių buvo tiek daug, kad prakaituoti kūnai šoko vienas prie kito, pralysti buvo neįmanoma.
- Gal šita žavi panalė pašoktų su manimi? - išgirdau kažką šaižiai rėkiant man į kaklą. Pasukau galvą link balso. O ten stovi išsipustęs mano kaimynas. Šoku jam ant kaklo ir apsisukame porą kartų abu apduję nuo alkoholio ir įkyriai spiginančių šviesų.
- O ką gi šitas gražuolis čia veikia? - meiliai jam nusišypsau.
- Nusprendžiau atsipalaiduoti. - Iškošia Kaimynėlis.
Pagavę ritmą ėmėme "rangytis" minioje. Prakaitas tiesiog lašėjo nosies galiuku. Darėsi nepakeliamai karšta.
- Gal eime atsivėsinti? - pasiūliau.
- Žinoma. - Pastvėręs mane už rankos tempė išėjimo link. Staiga sustingo, atsisuko į mane ir pratarė - Nenorėčiau, kad tu susirgtum! Į lauką tikrai neisim. Na nieko negaliu padaryti, perdėtas mano rūpestis tavimi. Rūkomajame labai daug žmonių. Taigi turiu pasiūlyma.
- Na "skelk"! - pasišaipiau aš, dar vos pastovėdama ant kojų.
- Tualetas!- Didžiai išsišiepė jis, ir suspaudęs mano ranką tempė mane žemyn statokais laiptais.
- Nemanyčiau, ar tai labai gera mintis, tačiau nieko geresnio šiuo metu sugalvoti nesugebu. - Naiviai šyptelėjau aš.
Apačioje žmonių kiek mažiau. Prie rūkomojo būriavosi keletas įkaušusio jaunimėlio, rūbininkės šnekučiavosi tarpusavyje ir nepastebėjo dviejų išdykėliu smunkančių į Moterų Tualetą. Abu krykštaudami subėgome į vieną iš kabinų, tyliai krizendami sutūpėme ant klozeto. Vėliau ėmė darytis kiek ankštoka, taigi jis prisėdo šalia ant grindų, žinoma, prieš tai pasitiesęs beveik visą ruloną tualetinio popieriaus.
Vis protarpiais girdėdavome, kaip "šniokščia" apsilankiusių merginų Reikalai. Keletas ilgokai stoviniavo priešais veidrodį, spėjome nugirsti įdomybių, tai ilgai tai aptarinėjome.
Net nepajutome, kaip greitai lekia laikas.
- Įdomu,- tariau,- kažn kiek turim valandų? - šyptelėjau. Kišenėse vis ieškojau telefono, bet niekaip neradau. Vėlai toptelėjo į galvą, kad manasis mobilusis ramiai tupi rankinėje, kuri žinoma antrame aukšte. - Žiopla visai aš! Telefoną viršui palikau!
- Niekis, juk vistiek ilgai čia neužsibūsim.- Sarkastiškai tarė jis ir pats garsiai nusikvatojo.- Kam gi to telefono prireikė? Manoškio jau senai nė kvapo! Pataikau į gana audringus vakarėlius, net telefonai įtampos neatlaiko.- nusikvatojo jis.
- Tiek jau to, nėra - vadinasi nereikia.
Dar pasikutendami, pajuokaudami, pasitrindami į abejingos reputacijos tualeto sienas, pratūnojom ten gana nemažą dalį laiko. Staiga toptelėjo: "Tikiuosi mūsų čia neužrakino??!?!!". Pradėjau spiegti vien nuo tos minties, jis pašoko. Matyt suprato mano mintis (dažnai juokaudavome, kad sergam telepatija vienas kitam).
Taigi stveriau durų rankeną, išbėgau pro kabinos duris, pribėgau prie išėjimo iš tualeto ir... Kaip jūs manot? UŽRAKINTA! Mano veide tikrų tikriausia Panika, o jis Kvatojasi net pilvą susiėmęs.
Bergždžiai rėkėm, kvailai trankėmės į duris, vistiek visur jau buvo tuščia.
Na ką gi - Naktelė tualete. "Nuostabesnio" dalyko nė nesapnavau.
Dar kiek pamindžykavau tualeto plyteles, ir pavargus kojoms supratau, kad nebėra kur dingti, teks miegoti čia.
Pasitaisėme "Patalus" ant pakylos prie kriauklių ir abu kaip kūdikėliai sukritom vienas šalia kito.
Dėkui Dievui už išradimą vadinamą Teta VAlytoja! Džiaugsmas akims. Atklibinkščiavo moterėlė 10.00 ryte jaunimo jovalo tvarkyti ir pravėrusi taleto duris randa du kūdikėlius apsikabinusius.
- Va Jezau! Tfu! Kad jus kur velnias!- garsiai reiškė emocijas išsigandusi Teta Valytoja.
Praplėšiau akis, kumštelėjau dar kietai miegantį kaimyna. Jia pašokęs čiupo mano ranką, pašokom nuo "LOVOS" ir lėkdami pro duris dar spėjom vienbalsiai surėkti:
- AČIŪ!!!
Čiupom rūbinėje vieninteles likusias mūsų striukutes ir greit apsitaisę susikabinę rankom, krykštaudami, krizendami nubėgom ilgu šaligatviu.