Baisus sutapimas

Kol kas neturiu lietuvisko srifto, tad prasom atleisti uz "sveplas" raides...
Taigi: karta vasara nukeliavau su draugu savaitelei i toki visai visai nediduka Anglijos miesteli. Nu ka: pirma diena vaikstinejam sviesiomis gatvemis, oras puikus(kaip reta), nuotaika taipogi... Ziu - kavine: gal ir arbatytes bute ne pro sal. Atsisedome, uzsisakeme...
Netiketai pastebejome prie vieno is lauke istatytu staleliu sedinti juodaodi. Raumeninga, auksta, plati zmogysta - "nastajashej gramila", kaip rusas pasakytu. Nezinia, kas uzejo mano draugeliui, bet sumane papokstauti: priejo prie to zmogaus ir, rodydamas i jo laikodi(suprask - kiek laiko), taria:
- Edi ty na...
Nu as vos susivaldziau nenusizvenges, draugelis irgi is paskutiniuju laikesi. Cia ir butu sios istorijos eiline pabaiga, taciau... juodukas netiketai palinko i prieki ir kad uzriks:
- Shto ty skazal?!!
Nesupratu, kur jis pramoko rusiskai(apie tai, tiesa sakant, nebuvo laiko mastyt), bet vienas dalykas buvo kaip niekad aiskus: reikejo nesti kojas, kol dar jas turejom. Pasokau ir leidausi kazkokia siaurute gatve. Draugelis kosminiu greiciu irgi nuleke ten pat(Niekada nemaniau, kad vaikinukas sugeba taip greitai begti).
Deja, deja: juodaodis vis delto mus nusivijo. Butu ir pavijes, ir pagaves, ir dar nezinia ka mums padares, jeigu nebutume isoke i kazkoki pasipainiojusi taksi(it kokiam action movie) ir liepe mus vezti belekur...
Taigi, isneseme sveika kaili. Taciau... miestelis mazas, vieni kitus pazista, lengvai suranda... Todel kitomis dienomis bijojome pasirodyti gatvese, o jei ir pasirodydavome (apsipirkti kartais vis tiek reikedavo), tai tik atsargiai zvalgydamiesi, tykiai eidami, su sustingusia paranoja akyse.
Tai tokia gyvenimo pamoka.