Nelemtas kranas...

Pries kokius 8 metus. Mazdauk kai pirmoj klasej buvau pas mane buvo mano labai gera drauge Marija. Piesem su akvarele nu o po to aisku visos "nudazytos" plovemes rankas. Nuo to viskas ir prasidejo. Mes jau nusiplove rankas norim ta krana uzsukti bet niekaip kuo smarkiau sukam tuo daugiau to nelemto karsto vandens bega. Mes abi apsiverke, apsiasaroje vis dar bandom uzsukt. Nu niekaip. Tada griebiu telefona ir renku kaimynui. Isrekiu: dede greiciau semia! Tokia ir tokia gatve ir t.t Palauke kokias 10 minuciu ir taip nesulauke kaimyno. Skambinam Marijos mamai i darba. Laukiam jos laiptinej zliumbdamos ir meldziames mazdaug taip Teve musu kuris buk geraaaas ir usuk krana buhubu. Dievas nepadeda. Atvaziuoja Marijos mama pasirodo sukom ne i ta puse! nu mes laimingos vanduo nebega. Tik po kokio pusvalandzio skambutis i duris. Pasiziurim pro akute o ten kazkoks vyras su santechniko visu bagazu. AS ir klausiu kas ten? O jis ir sako taigi skambinot del krano. Ups ne ta numeri surinkau...