apsipazinau bare...

Tai gal pradesiu sawo pasakojima nuo to, kad, kai buwau mazdaug 18, labai nesiseke su waikinais. Susirandi wiena, atrodo rimtas, padorus, ne koks palaida bala. O po sawaiteles isaiskeja, kad jis su wisu miestu rysius palaiko... bet pagaliau as sutikau Ji... Tomas-grazus, mielas, swelnus ir swarbiausia, musu charakteriai tarsi net sulipo... Po kokio menesiuko draugystes viena sauleta wasaros dienele as sawo pupuliui pareiskiau, kad einu, wisa diena prasirupinsiu tik sawim. Grysiu wakare. Nuejau i kirpykla, atgaivinome plaukus imantriausiomis kaukemis, palepinom nagus spalvingais lakais, akis apwedem zaizaruojanciais seseliais, dar pries tai nusiaubiau parduotuwes ir apsiprekinau wisokiais rubeliais. Taip sakant, reikalingiausia atributika. Tokia issipuosusi nutariau nueiti i bara, kuriame daznai budawo manasis drauguzis, tikejausi, kad wisa tokia grazi (aptempta palaidine, grazios kelnes, saikingi papuosalai ir santuriai zawintis makiazas pawerte mane geidulinga moterimi) sawo berniuka nuobodziaujanti rasiu bare ir nudziuginsiu graziu reginiu. Ir tikrai wos iejau, kelios orios damos nutilo, wisos swiesos swiete tik man, o prie baro sedejo mano princas. Nuwinguriawau, kraipydama klubus prie jo, kol jis manes nepastebejo. Prilieciau jo pecius, pasilenkiau ir zaismingai pratariau "labas, katuli, pasiilgai?". Tada tuoj klestelejau salia. Deja, pasisukusi i sawo meiliausiaji, nusterau-i mane ziurejo toks apsiblauses, nustebes ir patenkintas zwilgsnis, kad siurpuliai beginejo nugara. Vietoje mano brangiausiojo sedejo turbut labiausiai nusigeres snukis wisatoje. Nors pats ir atrode tarsi Pasaulinis Chaosas, kazkodel wilkejo labai swariais, naujais ir graziais drabuziais. Pazinau sawo drauges waikina. Nustebau, kad toks orus wyras galejo taip nusitasyti, kad nebesuwoke kur yra ir su kuo sneka. Taciau kadangi jam pasitaike proga pabuti kazkieno "katuliu", jis nusprende jos nepraleisti. Apkabino mane per liemeni, prisitrauke (o as pasibaisejusi ir issigandusi wos nenuwirtau nuo kedes, kai jis mane truktelejo artyn) ir atsisukes swajingai (gal reiketu sakyti, tarsi apsirukes), atwiru zvilgsniu pazwelge i mano weideli. Pabande pasiremti ranka sawo apsepusi smakra, bet kai du kartus ranka nuslydo nuo baro, apsisprende kad galva islaikys ir taip. Paziurejo man tiesiai i (ne, ne i akis...) suspaustas krutis ir taip isistebeilijes pragrieze dantimis, wos apwersdamas liezuwi: "papukai, grazuciai mazuciuliuciukai.. gr...r... grumst!" as pabalau, greit atsistojau ir, siaip taip istrukusi is jo glebio, parlekiau namo. Mano brangutis wisa wakara sedejo prie kompiuterio. Kai palieciau ranka jo peti, wiena akimirka iswydau atsisukant ispuwusius geltonus dantis ir atwiras, apswaigusias nuo ruginukes akis... Kai papasakojau sia istorija waikinui, skaniai pasijuokeme, taciau tuo metu man nebuwo linksma...