|
|
|
dabar su vaikinu juokiames jog katinas mus taip isgazdino ir nuo to kartu ji vadianm tevais
|
|
|
Siaip jau si istorija tikrai nera labai juokinga,bent jau man ja prisiminus iki siol nejauku darosi ir iki siol girdziu pasaipu juoka.o ivyko viskas tada kai man buvo tik 15 metu,ivykio vieta -mokyklos sokiai.Ta vakara kaip ir visada i sokius mane issitempe...
einu karta gatve...tamsu, zmoniu ner.Biski baugoka...Staiga ziuriu-kazkokie 2 remai vaikstineja...Nu nesiparinu einu ramiai toliau..Tie pradeda sekti.Pradedu eiti greiciau.Staiga vienas ju pribega prie manes, suciumpa uz rankos....pz..maniau mirsiu...
Tai nutiko gal pries metus...bet iki siol ima juokas prisiminus.Zodziu einu prie esmes.Dirbau as vienam viesbuti administratore.Savininkai mane gerai pazinojo,virsininkai taip pat nieko pries mane niekados neturejo.Taigi viena niekuo neypatinga diena...
Na papasakosiu ir as toki atsitikima,Rytas, su batia atvarom i objekta. Persirengiam savo kaptiorkej. Mane labai ima juokas is batios specovkes, matot batia toks nekudas kaip koks manekenas spraudziasi i isaugtines kelnes kazkokias is labdaryno uz lita...
Karta su drauge nuvaziavom i kaima paatostogauti. Viena ryta sugalvojom nueiti prie ezero. Apsivilkom maudimukus, po to ant virsaus vasariskas mini sukneles ir isejome. Nuejome issimaudeme ir zadejome dar pabuti, bet skambino mums senele ir reikejo gristi...
sis ivykis nutiko pries keleta metu, kaime. taigi, kadangi esu tikra miestiete, tai vasara tevai vesdavo i kaima, kad kitoki gyvenima pamatyciau. o ten turejau nemirtinga drauge, visokiu nesamoniu pridarydavome, bobulei nervus tampydavau. ant kalnelio buvo...