gaudė
Vieną kartą baba (močiute) paprasė tvarte mešlus išmesti: mes su pusbroliu nedvejodami nutarėme eiti ir kipti į darbą.
Viskas klostesi gerai iki tol kol neatejo dedis.Ir neliepė su kibiras išsemti 2 pilnus šulinius srutų. Gerai tai gerai mano pusbrolis jau tik ką pradėjęs dirbti aš irgi nedelsiau.
Jau tik norėjęs semti kažkaip įkritau, gerai nemeluosiu pats ten iš smalsumo norėjau įšokti beto ir dirbti lengviau.
Pusbrolis nesiojo kibirus su srutom o as iš to šulinio iki puses ten buvau gerai ilindęs semiu ir viskas jau tas musų dėdis nėra toks žiaurus leido ir nusipraust: taigi taip ir padariau nuėjau prie tokios šlangės paleidau vandenį ir pradėjau plauti srutas nuo savęs .Bet dėdžiui to neužteko jis liepė visą tvartą išblizginti, taigi davė I rankas darbo irankius t.y šluotas ir liepė visus voratinklius nuo lubų nuvalyti :tai me ir pradejome buvo ne taip ir sunku kol nepradėjo kristi vorai ,voratinkliai ir kažin is kur atsirade ožkos spiriukai(duoniniai saldainiai) ant galvos ,nors tai nebuvo baisiausia , mano ir pusbrolio silpnybe yra vistos .!
Mes abu bijome tų labai baisių “Vištų” ,o žinokite kaip as išsigandau pamatęs bėgančia pele, tokia plytine siena tai jau galvojau šakiai man bus paskui reikėjo lipti I kiauliu gardus ir mesti mešla šalin tai dirbom kokias 3h, žinokit ir fantazija atšoksta nuo tokio darbo patikeket manim
askui aisku reikejo pakreikti tai tas dalykas vieni juokai palyginus.
Tiktais reikia užlipti į šiaudų kalno viršunę ir numesti pora kitkų.
Tarp kitko mes jau buvome nusiprause bet tik tvarto salygomis tai jau pusbrolis ruosesi eiti praustis taip pat ir as kartu .Mes pamateme gresmingas “Vistos” akis , vienu žodžiu mūsų žvilgsniai susitiko, tada ji dar labiau ibedė žvilgsnį į mus ir inertingai pradejo mus pulti:aš bėgau į vieną pusę o pusbrolis į kitą visas tvartas ejo ratu ir spekit kas tada atsitiko ogi mes buvome atsigreze į skirtingas puses ir žvalgėmės “Vištos “ na kaip ir butų aisku susitrenkm galvomis as nukritau tiesiai į mešlo kruvikę ,o pusbrolis atsitrenke su galva į kiaulių gardo sienelę , tada iš už kampo išvydome “Vistaa” .Ji puolė mane pirmą įkirto man į mažiausiąjį kojos pirščiuką na jau tiek verkiau , kad geriau nereikia ,aišku verkiau iki tol kol pusbrolis išlemeno garsą įiisssss !!!:aš iškart supratau “Kame šaknis” ateinu o tas žiuriu guli ant mešlo krūvos be fazės jis atrode toks pažeidžiamas aplink ji kraujo klanas8) ta kraujo bala buvo is “nyykščioo”tai jis labai jautrus dėl tokių dalykų tada jį pakėliau pakeliau ant kupros ir nunešiau I kambari ji pazadinau ir jis vel buvo toks zvalus kaip visada.Ir jie gyveno ilgai ir laimingai.
Si istorija paremta tikrais faktais!!!