Gyvenimo istorija

Pasakojimas,Nuotykiai. Taip kogero cia ir pataikiau. Daugeliu savo gyvenimo ivykiu zmones patys netiki. O ka kalbet ,kad patiketu draugai apie ivykius kuriais net patys netikit.
Cia skirta komentatoriams, nes zinau,kad prasides: taip neimanoma, neitiketina.
Taigi pradesiu nuo to, kad mokykloje iki 8tos klases mokiausi puikiai, poto i gimnazija, tuo paciu ir pats keiciausi. Pradejau nesimokyt ir 11toj klasei taip gavos , kad teko palikt mokykla, del per blogu pazymiu, del per didelio nelankymo pamoku. Per pamokas eidavau alaus atsigert, ar kaip nors gerai laika praleist su draugais. Mokslais visai nesidomejau, domejausi tik tuo su kuo man reikes ateiti siet.Perejau i kita mokykla, dokumentus tvariau koki menesi ir tai iki galo visko nesutvarkiau. O ateiti siejau su kompiuteriais, ju tinklais,programavimu, web dizainu ir visa kita. Darbo legalaus niekaip neradau, kad neapgautu ir visa kita. Nes nekarta girdejau kaip apgaudineja nepilnamecius.
Gyvenau su tevais, jie manim be galo nepasitikejo, nes juos su mokslais begalo nuvyliau, praradau visa pasitikejima jau kai mokiausi blogais pazymiais, o ka kalbet kai jau isejau is mokyklos.
Labiausiai ka vertinau savo gyvenime tai draugus. O gal tiksliau viena geriausia drauga.
Tas draugas pasiule padirbt su juo viena diena prie statybu, na sutikau, vis gi idomu buvo kas ten vyksta, kaip uzdirbami pinigai, galu gale,kad patirties igauciau, tuo paciu tai buvo ir investicija i pati save. Dirbau ne del pinigu, o del idomumo ir man labai patiko. Pradirbau pora savaiciu per mokslo metus. Ir paskambino mamos drauge is uzsienio, pranese jog apsizenyjo, gyvena su vyru kuris labai gerai uzdirba, kopmiuteriais verciasi. Mama jai pasake jog ir as kopmiuteriais labai domiuosi ir ieskojau darbo kazka is to srities. Na papasakojo mama man visa situacija, as labai apsidziaugiau. Nes tuo metu labai prastai jauciausi, paliko mergina kuria labai mylejau,galima sakyt ismete is mokyklos, tevai pyko.. Ir stai nusisypsojo laime isvaziuot is lietuvos. uz kelione ir viza sumokejau uzdirbtais pinigais, ir tetis kazkiek padejo. Issikridau i cikaga (illinoju).
Mintis buvo tokia , galesiu mokytis, o po mokslu ir dirbti. Viskas sekesi puikiai. Mokykloj ten nera taip jau labai jauku. Ant langu grotos, prie kiekvienos klases apsauginis, ieinant i mokykla aptikrina ar nieko ispudingo nesinesi toks gyvenimas tesesi visa menesi, uzdirbdavau daugiau uz savo teti lietuvoje. Pradejau nuomotis buta, gyvenau pilnaverti gyvenima budamas 17metu.
Bet darbas is hobio jau pavirto i nekenciama darba, po darbo negalejau ziuret i kopmiuteri, dirbdavau kaip uz 3 zmones, tikejausi algos padidinimo, kad galeciau geresni buta issinuomuot, kad galeciau ka nors nusipirkti..
Daznai galvodavau apie draugus,seima ir pana kuri mane paliko, ir pabego pas kita.
Viena diena eidamas po darbo,velu vakara, pro kvartala, sutikau 4 jaunuolius, apie 20ties metu. Baiges taip kad ateme telefona, keturis simtus doleriu, ir dar gerai dave i aki. Ejau namo visas piktas, ir kupinas neapykantos. Kai atejau kita diena i darba, bendradarbis su kuriuo gerai sutariau, pamate ir paklause kas atsitiko, as jam viska paaiskinau. Po darbo nuejom alaus atsigert. Tuo paciu susitikom ir su vienu zmogum, jo vardas buvo Ciro. Atejo i bara, su kostiumu, ji priveze jo asmeninis vairuotojas. Jie snekejo italiskai. Isedom i masina,paklause kur gyvenu, pasakiau. Nuveze bendradarbi iki namu, ir mes sustojom, jis paziurejo i mane as i ji, sakau:kas? sako turim rimtai pasisneket. Jis pasiule, dirbti jam. As ne nesuabejojes, sutikau, nes ankstesnis darbas nepatiko. Atlyginimo net nepaklausiau, ir nepaklausiau kokio ilgumo pertraukeles.. Paspaudem rankas, toliau vairuotojas veze mane iki namu, pro ta kvartala. Pasakiau kad mane cia sumuse, pasake kad cia buna Rafalo gauja. Nepazinojau ten nei gauju, nei itakingu zmoniu kurie galetu mane uzstot.. Taigi gryzau namo, parukiau, apmasciau savo didziuosiuos gyvenimo pokycius. Kita diena isejau is darbo ir susitikau su Ciro ten kur ir turejom. Darbas buvo nei sunkus nei lengvas. Turejau pernesti preke ir paimti pinigus. Jei kiek trukdavo turedavau moketi is savu. Pagrinde uzsiimdavome "Coca"cola, nes zole smulkus verslas, daugiau tarp moksleiviu paplites. Gaudavau 5% nuo pardauotos prekes. Po 3 pirmu pardavimu, uzsidirbau 5 tukstancius doleriu. Kiekiai buvo stambus, kadangi buvau jaunas, todel eidavau su kupryne lyg pas koki drauga, nueidavau kur reikedavo, pagal adresa,pateikdavau ir paimdavau pinigus. Pinigu kuprynei nesdavau sefui kartais ju buvo daugiau negu kainavo tevu butas lietuvos. Po savaites, Ciro pradejo manim pasitiketi, budavome kartu su kitais jo gaujos nariai. Visu amzius buvo apie 30, o as pats jauniausias, 17metu vaikas tarp tokiu suaugusiuju.. Sveikindavomes, sventem mano pirmaji padaryta darba, buvo tikrai malonu, dar ir dabar labai gera tuos laikus prisimint. Per savaite pasidariau virs 30 tukst. doleriu. Ju isleisdavau labai mazai.. Pradzioj pirkau ka reikejo, telefona,kostiuma, vaiksciojau po klubus, su naujaisiais bendradarbiais. Issinuomojau kita buta, dvieju aukstu, su laiptais, su dideliu tv, pc ir visa kita.. Bedirbant budavo visokiu situaciju, zmones kuriuos matydavau ir turedavau perduot preke buvo labai keisti, dazniausiai tekdavo eit i nuosavus namus, pas labai turtingus zmones. Taciau jie buvo begalo keisti, ir labai keistai elgdavosi.. Pagarbos dazniausiai nebudavo jokios. Visalaik patikrindavo ka atnesiau ar ne suda, o as visada skaiciuodavau pinigus kiek man duodavo, o tai siutino juos. Daznai girdedavau tu ka nepasitiki mumis, ir dazniausiai po tokiu zodziu trukdavo kazkiek.O jei man kas atsitiktu, Ciro butu uzstojes. O jam priklause puse cikagos kvartalu gauju, turejo labai daug nekilnojamojo turto, verslo irgi begalo daug turejo sukures, daug klubu,baru,parduotuviu. Taciau viso to pagrindinis verslas buvo "tai". Jis buvo musu bosas, o as jam buvau kaip desnioji ranka. Po menesio, atejo naujokas, uz mane pora metu vyresnis, paprase Ciro kad as juo apsiimciau, ismokiau ji. Nusiunciau perduot preke pazystamiems kad isbandyt naujoka. Viskas pasiseke viskas gerai. Jis dirbo mano darba, pinigus jau nesdavo man, as gaudavau 25% o Ciro 75% , naujokas 5%. Ciro budavo man kaip tevas, daug ko ismoke, taip pat prisimenu jo zodzius dar iki siol jog: Ne pinigai yra svarbiausia , o poelgis.
Pazystamiem ar artimiesiems rasydavau, kad viskas puiku, dirbu su kompiuteriais, daug uzdirbu viskas gerai. Is pastorojo sakinio, artimiesiams ir pazystamiems sumelavau 2 teiginius. kad dirbu su kopmiuteriais, ir kad daug uzdirbu, ne! uzdirbdavau begalo daug. Turint pinigu, akademines ir profesines zinios igytos mokykloj yra nieko nevertos. Supratau kad mokiausi veltui, veltui i mokykla ejau. tiek daug metu veltui, visa gyvenima reikejo tik finansiniu ziniu. Nera taip kad puikiausiai besimokydamas daug uzdirbsi. Tokie protinguoliai uzdirba turtingiesiems. darbininkai niekad nenusipirks namo ar tai buto, nepaeme paskolos..
Turejau viska ko troskau, tik ne artimuju. Tevus atstojo Ciro, o draugu nieks neatsojo, labiausiai ju pasiilgau. Po 3 su puse menesio gryzau i lietuva, vasarai.
Prie airo uosto pasitiko draugas. Poto gryzdamas namo issiemiau nuo korteles 15tukst. lt ir gryzes parodziau tevam kiek uzdirbau. Jie nustebo kad labai daug ir panasiai tai juokas, palyginus su likusiais pinigais kortelej.. Taciau teko apsimest kad tai tikrai dideli pinigai ir kaip as juos vertinu..
Vaiksciodavau po seminarus, kad galeciau protingai isleist pinigus. poto linksminausi su draugais, gerai leidau laika palangoj..
Birzelio 12ta diena sukako man 18metu. Pagaliau tapau pilnameciu, kur galesiu tvarkyt visus dokumentus ir reikalus su neklinojamuoju turtu, akcijom ir obligacijom be tevu leidimo ar tai parasu.. Pinigus isleidau gana protingai, pradejau statyt 2 naujos statybos nekilnojamojo turto namus. Juos vis dar stato.
pora procentu pinigu isleidau i vp (vertybinius popierius) kad igyt kazkiek ir praktikos sioje srityje, teorijos turejau pakankamai. Nusipirkau 2 kebabiniu vagonelius. Ir likusius pinigus pasidejau i kortele.
Baigesi vasara, privalejau gryzti i cikaga,tevam kad kylu karjieros laiptais ir t.t. Pries isvaziuodamas idejau broliui i taupykle 10 tukst. lt, nes jei buciau daves tiesiogiai jie butu nepaeme, galbut laikytusi tokio principo, kad kaip mes cia is sunaus galim imti pinigus.. Pinigai laimes atnes tik vargsams, vidutiniajai ir turtinguju klasei tik pykciu atnes.
Gryzes i cikaga, po menesio supratau , kad nebegaliu ten likti amzinai, tuo labiau kai toks darbas nera laikinas, galbut tuo paciu ir gyvenimas. Artimuju ir draugu labai truko, todel nusprendziau gryzti atgal i lietuva. Ciro nelabai norejo mane paleisti, bet teko. Pora kart dar buvau atvykes aplankyt.
Dabar gyvenu Lietuvoje, tevai paklause apie tuos pinigus paliktus brolio taupykleje, pasakiau jog tai atsidekojimas uz viska.
Einu i mokykla tik del to kad galeciau poto studijuot universitete, kuriame mane mokys tai ko man reikia. Kad galeciau tobulintis, ir toliau plest savo finansines zinias. Tevai nieko nezino apie mano verslus ir visa kita. Pinigu nedemonstruoju,nuolat investuoju bei skolinu, nesu ju labiausiai trokstantis, vien del ju negyvenu, mano tikslas padeti kuo daugiau zmoniu, bet pirmiausiai pazystamiems bei artimiesiems.
Siais metais buvo daugiausiai pokyciu mano gyvenime, ir uz viska esu dekingas, savo buvusiai panai, per kuria buvau galima sakyt degradaves.. Jei to nebutu ivyke, nebuciau taip vertines zmoniu, ir gyvenimo. Nepamirskit kad net didziausia nesekme gali pakeisti jusu visa gyvenima i gera.
Įkelk savo nuotykį
mes su drauge 5kl kazkaip uzlipom ant mokyklos stogo..ten buvo grotos tokios bet mes per jas pralindom nes plonos labai buvom, dar buvo laiptai ant ju ten pilna visokiu paveikslu kaip sandeliuke prideliota buvo ir netik visokiu daigtu...paskui tokios durys...
Peržiūrų: 677
Viskas nutiko labai paprastai.Karta atveziau savo seseris i parduotuve apsipirkti. Pats tingejau eiti i parduotuve tai pasedejau masinoj. Masina buvau pasistates arti iejimo, todel maciau kiekviena zmogu kas ieina ir iseina is parduotuves. Zmoniu praeina...
Peržiūrų: 2493
Neeina reikalai. Kaip sakant kai nesiseka tai nesiseka. Darbus keiciu. Pagalvoju gal eit vogt, ne pagaus - pasodins. Gal vyras uz pinigus, tai, kad ne taip auklejamas buvau.. Skelbimas reikalingas Go-Go sokejas. Na stai ji, NISA.. renku numeri, jaudinuosi, ne...
Peržiūrų: 1774
taigi vasaros pabaiga su draugu dziaugiames vienas kitu jo tewu lovoj...aistros daugiau nei reikia atrodo tuoj pasieksim 9ta dangu...judesiukai nebesikordinuoja ir tik norim pasibuciuot pacioj kuliminacijoj...bet...jauciu jo priekinio dantuko dalele sawo...
Peržiūrų: 763
na ka, pradsiu nuo to,kad kaip dauguma jaunu lietuviu ishvazhiavau laimes ieshkot i svechia shali.ishvazhiavau i kipra. taciau dabar ne apie mane ir ne apie kipra.papasakosiu apie mama,kuri gvena anglijoje.kaip dauguma zhino,lietuviai anglijoje ne retas...
Peržiūrų: 1519
taigi buvom stovykloj...vakare kaskokio susvinkusio maisto padave, o man kaskaip itarimas kilo ir nevelgiau...taigi veliau visi isiskirste, o as pora valandu uztrukau. gryzes ziuriu visur privemta,visi laksto i tulikus, ieinu i kambarius, oten isvis skesta...
Peržiūrų: 1087

Surask mus Facebook'e
Draugai
© 2010 VVisos teisės gal saugomos www.nesijuok.lt
D.U.K. Kontaktai Reklama