Praeita vasara as su savo seima atostogavau Ispanijoje. Viskas buvo labai puiku , saule , papludimiai ,nesibaigiantys naktiniai pasilinksminimai, zodziu viskas buvo cool. Bet vat mazdaug po savaites as isitikinusi jog jau gerai pazystu miesto gatves nutariau iseiti pasivaikscioti. Pasiemiau pinigine, telefona , usidejau kepuryte nuo saules(karstis zudantis)ir pirmyn i trasa. vaiksciojau , vaiksciojau ir ....pasiklydau.
Susistabdziau pro sali vietinius gyventojus ir angiskai pradejau ju klasuineti kur yra viezbutis netoli papludymio(beda ta kad viezbucio pavadinimo net nezinojau)tie zmones man tik pamojo ranka ir nuejo. Ka padarysi teks paciai susirasti. Dar ilgai klaidziojau miesto gatvemis kol priejau papludimi. Na zinoma kas be ko iskart apsidziaugiau nes jai radua papludimi vadinasi ir viezbutis netoli!!! klaidziojau as po ta papludimi daugiau nei puse valandos ir tik po to supratau jog esu visai kitame papludimio gale
Nu bet nieko , as nepasidaviau ir toliau ejau(NA BET JAU I KITA PUSE
. Ir stai , as pagaliau prie savo viezbucio! labai apsidziaugiau ji suradusi. Grizau i kambari ir niekam nieko nesakiau apie tai kad buvau pasiklydusi!
Net ir dabar mano tevai nieko nezino
Aj nu zodziu.... weiksmo vieta - kazkoks Lietuveles uzkampis (supraskit, kaimas), laikas - pries pora metu, vasara... pagrindinis herojus - turbut as 
O buvo taip... nuobodziauja triju panicku kompanija kaime, na miesto vaikai vis isgalvojam kokiu prikolu,...