Tai nutiko mazdaug pries 6 metus, kai buvau kvailutė 15 metė mergaitė ir su tokiu draugu išėjome pasivaikščioti po mišką kleboniškio kaune.. nusipirkom valgyt, atsigert, buvo vasara, šilta, kokia 2-a valanda dienos. Taigi nuėjome į tą mišką, oras geras, vaištom, vaikštom vis.. Prisėdom pailsėti, pabaigėm maistą, suėmė miegelis truputį, tai prigulėm taip dailiai po medžiu ir.. užmigom abu. Nežinau kelinta valanda buvo kai pabudome, bet jau visiškai sutemę ir tylu. Bandom į vieną pusę eiti - ne, ne ten. Bandom į kitą - irgi ne ten. Kelio nepamenam nors tu ką. Aha, klausomės iš kurios pusės sklinda automobilių užesys. Jo nėra
Padėtis beviltiška, nes miškas tai ne parkelis tau
Taigi pradėjom tiesiog eiti i kažkuria ten pusę pasilaikydami vienas kito. O aplink - nors į akį durk kaip tamsu, savo nuosavų kojų eidami nematome.. Laikrodžio net neįmatėme, taigi kiek laiko buvom nežinau, bet manau kad geras kelias valandas tai tikrai. Apgraibomis pamažu judėdami neaiškia kryptimi išgirdom mašinas (PAGALIAU). Puolėme ton pusen, o taip, nuostabu, ivirtome į kažką labai šaltą ir šlapią.. Pasirodo tai buvo upelis ir ganėtinai platus, jog galėtume visu ūgiu jame išsitiesti ir išsivolioti dumblu ar kuo ten. Žodžiu žingsnis po žingsnio pasiekėme taip išsvajotają gatvę.. Bet bėdos tuo dar nesibaigė. Negana to, kad jau pradėjo švisti, tai visiškai nepažinom vietovės. Įėjome ties kalniečių mikrorajonu, o atsiradome.. nežinia kur. Pasirinkome vieną gatvės pusę ir ejome ta kryptimi. Sušalę, sustirę, purvini kaip nežinau kas, šlapi ir išsivolioję purve, bei aplipę lapais, spygliais ir kitomis "miško gėrybėmis". Maždaug po valandos galų gale priėjome naktinius taxus. Pasirodo, jog atsidūrėme Šilainiuose, nors čia absoliučiai kitas miesto galas. Jau šokom į taxi, kai vairuotojas mus sustabdė - tokie purvini ir šlapi niekur nelipsime.. Na žinai, dar to betrūko, pagalvojau. Nors supratingas vairuyotojas pasitaikė - davė didelę krūvą popierinių rankšluoščių, kuriuos visur pasitiesiojom , na ir tada jau pagaliau namo.. Namo grįžau 7 valandą ryto..
Vienu zodziu, karta ziema, nutiko toks idomus nuotykis, jums galbut jis ir nepasirodys labai juokingas,taciau as tada prisizvengiau i valias. Tai va, karta as ir du draugai ejom nakti savo mazo miestelio gatvemis, ziurim ant vienos parduotuves laipteliu sedi...