|
|
|
...
|
|
|
va,papasakosiu viena istorija kurios jei saziningai as pati ne velnio nepamenu..ja zinau tik is savo mylimuju teveliu....kai turejau mazdaug 5 ar 4 metukus(nium tiksliai nzn kiek ten ju buvau sukakusi),maciau kai mano mamyte mano jaunajam broliukui...
Buvo cia gal si sekmadieni...Sedim su drauge,snekam,ir pas mane namu sustras telefonas - suskamba ir numeri rodo,ziuriu musu rajono.Nu as pakeliu ir klausia ar cia Paulius.As sakau ne.Tada klausia ar Aida.Ta akimirka susimasciau - Paulius ir Aida yra brolis...
O buvo taip...Buvo salta ziemos diena. Gavau pakvietima i pasimatyma. Niekad neatsakydavau vaikinam siuo klausimu.. Buvo salta. Net drebejau. Isbegau is namu. Jis jau lauke. Priejau ir pasisveikinau. (galvoje tik viena mintis - "jis vakar prisipazino mane...
isiveriau pati turiu isviso ju tik septynis juos visus isiveriau su adata kuri buvo pamirkyta i spirita poto i acta( kad perkartu nebutu) poto atsaldziau liezuvi ledukais kol ustirpo ir stigiai kaip ukola duriau ir praveriau poto auskara smailesniu galu...
Viskas prasidejo labai nekaltai. Pakeliui namo is mishko gal penkiamete mano dukra , isimylejo i maza oziuka, besigananti pievoje. Ko del vaiku nepadarai ?Baigesi tuo , kad bobutei teko sumoketi 10 baksu , ir parsitempti ta "kaziola" namo.Paskui jam isdygo...
hi 
esu dirbantis,i darba keliuosi 06:15h. megstu pamiegoti,ir buna kad pramiegu 
bet si syki viskas atvirksciai.prabundu viena "ryta",kaip visada,i vonia,apsirengiu,ir i virtuve,uzkasti ko nors ir paziuret zinias.zinias rodo siokiadieniais,ir ta ryta...