Suzeistoji

Nors jau praejo 17 metu, bet kai dabar prisimenu, tai ir juokas ima, ir geda darosi...

Ziema. Buvo man gal 8 metai. Su draugemis vakare ciuozinejom paciuzomis kieme ant tevu specialiai mums padaryto leduko. Ir kazkaip atsitiko, kad bedukdamos ir besistumdydamos ant to ledo, visos sugriuvom i viena kruva. Apacioje, aisku, atsiduriau as. Asaru nebuvo, per daug neuzsigavau, tik gavau guza ant kaktos. Taciau kita diena, kai reikejo eiti i mokykla, kazkaip susviete man suvaidinti auka. Ejau i antra pamaina, tevai darbe buvo, tad laiko pasiruosimams buvo kruvos. Pradzioj apsivyniojau galva bintu kaip buvau maciusi filmuose apie kara. Tada atsistojusi pries veidrodi kruopsciai parinkdama ispudingesnes spalvas su akvareliniais dazais ant to binto ties kakta nusipaisiau didele raudona deme. Dabar kai pagalvoju, tai ta spalva buvo tokia nenaturali, turbut ir gamtoj tokia sunkiai butu galima surasti - ne tik kad kraujo tokio raudonumo nebuna. Na, bet tada man ji pasirode tinkamiausia. Tada lyg niekur nieko susiruosiau eiti i mokykla, uzsidejau kepure, pasmaukiau ja taip, kad neuzdengtu mano tvarsciu. Iki siol pamenu isgascio pilnus praeiviu veidus, kai as lyg niekur nieko pasisokinedama skuodziau i mokykla su aprista galva ir dar su 'kraujo' deme ant kaktos. Apie mokiniu ir mokytoju reakcija net nekalbu. Vaikai susidomeje klausinejo, mokytojai pasibaiseje klausesi, o as negailedama siurpiu detaliu pasakojau vakarykscio kraupaus ivykio detales. Visi manes gailejo ir... nekviete atsakineti Iki siol stebiuosi, kodel nesugalvojau prikurti ka nors idomesnio, nei paprastas nukritimas ant ledo

Kai vakare grizinejau namo, laiptinej tiesiog nusimoviau ta raisti nuo galvos ir isimeciau i kuprine - tevai jau buvo grize po darbo. Na, o kita diena jau turbut buvau susigalvojus kazkokia kita pramoga, nes visai pamirsau apie ta binta ir isejau i mokykla be jo, vaikiskai ir naiviai tikedama, kad visi galvos, jog jau zaizda sugijo