Siaubo filmas

Šventėm draugės Gimimo dieną.
Važiuoti ten nebuvo didelio noro. Na ką, vien panelės, alkoholis. Su drauge nusiperkame išgerti ir jau esam prie durų, pasveikinam, įteikiam dovaną ir lendam vidun. Na ką, nesamonės ir visą kitą. Su viena drauge išeinam į lauką pašnekėti, taip išeina, kad suskambus jos telefonui, kyla didelis ginčas dėl cigerečių pakelio, kuris net ne pas ją. Pareiname atgal, ji pasiima daiktus ir išeina. Buvo maždaug 1h nakties. Na ką, aš stovėdama koridoriuje, nieko nelaukus griebiu savo daiktus ir bėgu gaudyt draugę. Na, pribėgu prie jos, einam, juokiamės, galvojame ką darysim.
Nuo Justiniškių mikrorajono daeiname iki Šeškinės. Abi pinigų neturime, nusprendžiame patranzuoti, nes visi draugai galintys kurnors pavežti miega. Susitranzuojame mašiną, įsėdame pas kažkokį neaiškų snukį, sakome, kad reiktų iki Smėlynės, bet kadangi jis galintis nuvežti tik iki Akropolio, tai tenkinamės nors tuo. Vis arčiau. Už natūrą drąsusis vyriškis pasiūlo nuvežti ir iki sodų. Ramiai išlipam ir einame link Akropolio, galvodamos kaip čia pagreitinti kelią. Pamatome mašiną, paklausiame ar gali pavežti, mum kaiptik pasiseka ir vaikinas paveža iki Antakalnio žiedo.
Na ką, o nuo ten jau teks eiti 10 kilometrų pėščiomis, jei nesustos niekas. Ir žygiuoja dvi panelės naktį, dviese. Iki MAXIMOS dar buvo kelio žibintai, bet po jos jie bagėsi. Einam visiškoje tamsoje, kelias siaurėja, aplink vien miškas, tarp medžių kabo rūkas, nė viena mašina nesustoja, baisu. Iš priekio atvažiuojančių mašinų šviesos pro medžius sunkiasi kaip spinduliai, ir dar viską dar didesniou siaubo filmu. Visiškai nusikalusios, praėjusios tikrai daugiau nei 10 km, mes pasiekiame tikslą. Mano sodų stotelę. Einam jau visai autopilotu iki mano sodybos, atsirakinam duris ir krentam ant lovų. Didžiausia laimė - ABI GYVOS, SVEIKOS.! Išsimiegojusios, bevalgydamos pusryčius dar spėjom ir pajuokaut:
SIAUBO FILMO SCENARIJUS:
Manijakas: Aš jus turiu išprievartauti ir nužudyti!
Draugė: Ė, o tu turi parukyt?
Manijakas susivartęs visiškai: Eee.. Nu turiu, o ką?
Draugė: Nu tai pavaišink.
Visi trys draugiškai parūko ir draugė sako:
Nu ka, fsio, davai.
Manijakas: Davai.
Tik staigiai atsisuka ir sako, ėėė, bet pala aš jus turiu išprievartaut ir nužudyt..
Draugė: Scenarijus keičiasi!

Juoko, baimės ir adrenalino buvo daug,bet užtat yra ką atsiminti iš šios vasaros.