meilė

Gražų rytą pamačiau jį,jis toks nuostabus mano akyse pasidarė toks tyras nenumaldomas jaudulys perbėgo visą mano kūną,kojos net linko nuo jo žvilgsnio.galvoju kaip su juo suartėt ir parašiau jam raštelį kur ir kada susitinkam,bijojau labai perduot bet drebančia ranka padaviau jam tą raštelį ,širdis paduose atsirado ir sakiau sau mintyse negaliu tuo patikėt kad aš taip padariau...pagaliau atėjo tas laikas visą dieną aš pražiūrėjau į save veidrodyje ar jam įtiksiu ar aš jam būsiu graži,susitikom,drebančiom rankom glosčiau sau plaukus kuriuose vėjas kedeno vakaro atspindy...pradėjom kalbėt negrąsiai bet aš įsidrąsinau su juo būdama tik kelias minutes,pradėjo temti ir jau darėsi vėsoka paprašiau pas jį nedrąsiai kad apkabintų mane,mačiau kad jis apkabino mane taip pat drebančiom rankom,taip gera buvo būt jo glėbį alpau mintyse iš tos laimės,beto labai norėjau su juo bučiuotis jo lūpos taip viliojo mane traukė nors vieną bučinį kad ir trumpą,tą akimirką abu tylėjom aš atsigrežiau į jį ir pasakiau ;ar gali mane pabučiuot'.jis pasižiūrėjo į mane ir aš abu lėtai suartėjom lūpomis,bučiavomės gan ilgai negalėjau tuo patikėt man taip patiko jo bučiniai...atėjo naktis visą laik bučiavomės nesustodami,tada nuėjom į mano mašiną kuri buvo aikštelėj nuo namų,bet man tas nerūpėjo,gale atsisėdom ir vėl pratesėm bučinį...drebančia ranka vienas kitą pradėjom glamonėt ir pasimylėjom...negalėjau tuo patikėt kad viskas įvyko staiga bet tuo nesigailėjau,labai pamilom vienas kitą,nors negalėjom ilgai draugaut skyrėsi vėliau keliai,aš jį palikau su skaudančia širdim ,bet dabar nesigailiu ir jis nesigaili nes mes dar mylim vienas kitą iki šiandienos nors ir slapčia,prisiminsiu visada pirmą pasimatymą kuris virto meile amžina...