Prisiskaiciau cia visokiausiu pasakojimu, pagalvojau gal ir man reiktu koki prisimint ir parasyt.
Buvo eilinis vakarelis restorane su mergina. Linksmi pokalbiai, alus ir seip visokiausi niekai, kol kazkokiu mistiniu
budu neatsidure mano pinigine jos rankose.
Paklause ar gali paziuret, na as aisku sutikau, juk ten tik kruva visokiausiu korteliu ir pan.
Na panardzius po tenais, mano dideliai nuostabai istraukia kazkoki sulankstyta is sasiuvinio isplesta popiergali. Klausia, kas cia? As kiek pagalvojes, pagaliau prisimenu, juk tai senai rasytas meiles laiskelis (jau senai pamirstas ir nebeaktualus), t.y. juodrastis, kaip jis ten atsidure ne nenutuokiau. Pasakiau, kad tai nieko ipatingo, kazkokia rasliava, neverta skaityt. Aisku ji susidomejo... Nu pagalvojau dabar bus fejervierkai, juk ji tai nieko nezino, ten gi jokios datos ar vardo nera.
Tos kelios sekundes tikrai labai prailgo, kol galiausiai susitaikiau su viskuom kas tuoj nutiks.
Bet ji paskaicius akim permetus, mano sunkiai iskaitoma rasta, pasake, kad nieko cia nesupranta ir neiskaito, ir padejo atgal.
Kol kas neturiu lietuvisko srifto, tad prasom atleisti uz "sveplas" raides... Taigi: karta vasara nukeliavau su draugu savaitelei i toki visai visai nediduka Anglijos miesteli. Nu ka: pirma diena vaikstinejam sviesiomis gatvemis, oras puikus(kaip reta),...
bent jau mum taip atrodė. Kapinės senos, kapai...